Geriamasis vanduo yra vanduo, tinkamas vartoti žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jis taip pat vadinamas geriamuoju vandeniu, nurodant jo paskirtį. Vanduo gali būti natūraliai geriamas, kaip ir nesugadintų šaltinių atveju, arba gali tekti jį apdoroti, kad jis būtų saugus. Bet kuriuo atveju vandens sauga vertinama atliekant bandymus, kuriuose ieškoma potencialiai kenksmingų teršalų.
Prieigos prie geriamojo vandens klausimas yra labai svarbus. Išsivysčiusiose šalyse žmonės gali nelabai galvoti apie savo vandens šaltinį. Daugelyje Pirmojo pasaulio šalių piliečiai gali atsukti čiaupą, kad gautų šviežią geriamąjį vandenį, kuris taip pat gali būti praturtintas sveikatai naudingomis medžiagomis. Tačiau besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje, didelė dalis gyventojų neturi prieigos prie saugaus vandens.
Vanduo, kurį nesaugu gerti, gali pernešti ligas ir sunkiuosius metalus. Žmonės, vartojantys šį vandenį, susirgs ir iškyla mirties pavojus. Deja, net tose vietose, kur vanduo yra nesaugus, žmonės iš nevilties vis tiek gali jį gerti. Geriamojo vandens trūkumą dažnai lydi kiti sanitarijos trūkumai, pavyzdžiui, atvira kanalizacija ir ribotas šiukšlių surinkimas. Daugelis šių visuomenės sveikatos problemų labiau nei bet kas kitas veikia vargšus.
Užterštą vandenį galima apdoroti, kad jis virstų geriamu vandeniu. Vienas iš paprasčiausių vandens valymo būdų yra virinimas. Verdantis vanduo gali nepašalinti sunkių teršalų, tačiau jis gali neutralizuoti daugumą bakterijų ir virusų, kurių gali būti. Vanduo taip pat gali būti apdorojamas cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip baliklis, kurios kartais būna tablečių pavidalu, skirtos naudoti lauke ir stovyklavietėse. Be to, vanduo gali būti pumpuojamas per filtrą, kad būtų pašalintos dalelės.
Kadangi vandens kokybė yra svarbi, daugelis tautų stengiasi apsaugoti savo vandens saugumą ir padidinti prieigą prie geriamojo vandens. Kai kuriose šalyse galioja vandens saugą reglamentuojantys įstatymai, kuriuose teršėjams taikomos griežtos nuobaudos. Šios šalys paprastai reguliariai tikrina vandenį, ar nėra teršalų, todėl šio tyrimo rezultatai yra prieinami piliečiams paprašius. Besivystančiose šalyse daugelis nevyriausybinių organizacijų (NVO) stengiasi pagerinti vandens kokybės sąlygas ir kitas pagrindines sanitarines sąlygas.
Netgi pirmojo pasaulio šalyse po didelės nelaimės prieiga prie geriamojo vandens gali būti apribota. Žmonės, atsidūrę tokioje situacijoje, gali ieškoti geriamojo vandens karšto vandens šildytuvuose ir tualeto rezervuaruose, o šį vandenį turėtų taupyti gerti. Maudytis ir valyti dažnai galima naudoti negeriamą vandenį. Valymo tablečių laikymas avarinei situacijai parengtame rinkinyje taip pat yra puiki idėja. Po didelių audrų ir uraganų gyventojai turėtų palaukti, kol bus užtikrinti, kad jų vanduo yra geriamas, jei nutrūktų nuotekų vamzdžiai ir užterštų vandentiekį.