Gerklės anatomija susideda iš penkių pagrindinių dalių – stemplės, trachėjos, balso stygų, tonzilių ir antgerklio. Stemplė yra vamzdelis, leidžiantis tinkamai nuryti. Trachėja, dar vadinama trachėja, padeda orą transportuoti į plaučius. Balso stygos, esančios balso dėžutėje, yra tai, kas padeda skleisti triukšmą. Tonzilės yra audinių gabalėliai, esantys gerklės gale, o antgerklis yra mažas atvartas, neleidžiantis maistui patekti į plaučius.
Kad žmogus galėtų tinkamai nuryti, stemplė yra maždaug 9 colių (23 centimetrų) ilgio ir yra tarp stuburo ir trachėjos. Tai raumeningas vamzdelis, einantis nuo gerklės iki skrandžio. Vamzdžio sienelės susitraukia ir verčia maistą žemyn į skrandį.
Trachėja yra gerklės anatomijos dalis, kuri padeda orui patekti į plaučius po to, kai jis iš pradžių praeina per gerklas. Iškvepiant oras eina iš plaučių, per trachėją, tada per gerklas ir galiausiai iš nosies ir burnos. Jis taip pat vadinamas vėjo vamzdžiu arba, senąja anglų kalba, weasand.
Balso stygos yra gerklės anatomijos dalis, leidžianti girdėti žmogaus balsą. Priešais esanti kremzlė vyrams vadinama „Adomo obuoliu“. Virvelės sutvirtėja, kai kalbama, o žmogaus balsas atsiranda, kai oras praeina tarp virvelių ir sukelia jų vibraciją. Lūpos, dantys ir liežuvis yra tai, kas padeda žmogui tą triukšmą paversti žodžiais.
Tonzilės yra ovalo formos gabalėliai gerklės gale. Kai kurie mano, kad tonzilės neturi jokios paskirties, tačiau jos yra gerklės anatomijos dalis, padedanti filtruoti virusus ir bakterijas; tačiau diskutuotina, ar tai galioja tik vaikams iki vienerių metų, ar visoms amžiaus grupėms. Tonzilitas atsiranda, kai tonzilės išsipučia ir, nors jis gali išnykti savaime, pasikartojantys priepuoliai ar sunkiais atvejais gali prireikti pašalinti tonziles.
Antgerklis yra kremzlės atvartas, neleidžiantis maistui patekti į plaučius. Rijimo metu antgerklis išsilygina ir uždengia gerklas; kitu atveju atvartas yra vertikaliai, o raumenys atsipalaidavę. Be šio mažo atvarto kiekvieną kartą valgant užspringtų ar kosėtų.