Gerklės pūslelinė yra virusinė gerklės infekcija, kurią sukelia herpeso virusas. Herpes simplex 1 ir herpes simplex 2 gali būti susiję su gerklės pūsleline. Tikri atvejai, izoliuoti nuo gerklės, yra gana reti, tačiau neretai žmonėms, sergantiems burnos pūsleline, atsiranda pūslelinės opos gerklėje arba aplink ją, be aplink lūpų ir minkštojo gomurio. Šios būklės nėra išgydomos, tačiau ją galima valdyti vaistais, siekiant sumažinti protrūkių dažnį.
Taip pat žinomas kaip stemplės pūslelinė, gerklės pūslelinė atsiranda dėl tiesioginio kontakto su žmogumi, kuris platina herpeso virusą. Sąlytis su opomis bet kurioje kūno vietoje, kaip gali atsirasti oralinio sekso metu arba jei žmonės susitvarko su žaizda ir prieš valgydami nenusiplauna rankų, gali sukelti herpeso infekciją burnoje ir aplink ją. Gerklės pūslelinę gali būti sunku diagnozuoti, kai ji yra tik gerklėje, nes paciento simptomai gali būti siejami su bendru gerklės skausmu.
Simptomai gali būti gerklės skausmas, rijimo pasunkėjimas ir kai kuriais atvejais kvėpavimo sutrikimas. Ištyrus gerklę, bus parodytos nedidelės aktyvios pūslelinės opos, o iš jų paimti mėginiai gali būti paimti viruso buvimui nustatyti. Kai kas nors užsikrečia, jis turi virusą visą gyvenimą ir gali aktyviai jį platinti, net jei neturi opų. Tačiau vaistai gali būti naudojami virusų gamybai slopinti, o tai apribos viruso plitimą ir sumažins protrūkių skaičių.
Kai kurie žmonės, sergantys gerklės pūsleline, turi tik vieną protrūkį po pirminės infekcijos. Kiti gali patirti pasikartojančius protrūkius, nebent būtų skiriami vaistai. Ši būklė dažniau pasitaiko žmonėms, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, ir jiems gali išsivystyti kitos burnos infekcijos, pvz., kandidozė. Jei pasunkėja kvėpavimas, gerklės pūslelinė gali kelti susirūpinimą.
Daugelis žmonių serga herpesu ir to nežino, o labai dideliam procentui daugumos gyventojų buvo diagnozuota ši labai paplitusi virusinė infekcija. Norint anksti užsikrėsti tokiomis ligomis kaip pūslelinė, lytiškai aktyviems žmonėms rekomenduojama reguliariai tikrintis lytiškai plintančias infekcijas. Taip pat patartina naudoti barjerinius metodus lytinio akto metu su partneriais, kurių ligos būklė nežinoma arba kurie yra aktyviai užsikrėtę. Dantų užtvankos ir prezervatyvų naudojimas bei rūpestingas plovimas po lytinių organų tvarkymo gali žymiai sumažinti riziką užsikrėsti infekcijomis lytinio akto metu.