Giardia, dar vadinama Giardia lamblia, yra vienaląsčių, žvynuotų pirmuonių rūšis. Jis gyvena savo šeimininko plonojoje žarnoje ir gali užkrėsti žmones. Šis parazitas taip pat užkrečia kitus stuburinius gyvūnus ir dažniausiai užkrečia namines kates.
Užkrėsti žmonės ar gyvūnai suserga liga, vadinama giardiaze, kuriai būdingi pilvo spazmai ir viduriavimas. Kiti simptomai yra pykinimas, vėmimas, svorio kritimas, nuovargis, pilvo pūtimas ir vidurių pūtimas. Simptomai paprastai trunka nuo dviejų iki šešių savaičių. Kiekvienais metais parazitas užkrečia daugybę žmonių visame pasaulyje ir yra pagrindinė nebakterinė viduriavimo priežastis Šiaurės Amerikoje.
Pirmuonys, randami užkrėstų žmonių ir gyvūnų išmatose, paprastai praryjami atsitiktinai. Taip dažnai nutinka, kai asmuo į burną deda kažką, kas liečiasi su parazitu užsikrėtusio gyvūno ar žmogaus išmatomis. Dažnai atsitiktinis nurijimas yra netinkamo rankų plovimo rezultatas.
Vanduo yra dar vienas dažnas infekcijos kelias. Parazitas gali būti aptinkamas baseinuose, kubiluose, upeliuose, tvenkiniuose, upėse ir ežeruose, kurie buvo užteršti išmatomis ar nuotekomis. Dažnai asmenys netyčia praryja užterštą vandenį, kai tokius vandens telkinius naudoja pramogai.
Žmogus, sergantis giardiaze, gali netyčia platinti infekciją. Norint to išvengti, po naudojimosi tualetu ir prieš valgį bei valgio ruošimą reikia laikytis tinkamų rankų plovimo būdų. Be to, užsikrėtęs asmuo turėtų vengti maudytis pramoginiuose vandenyse mažiausiai dvi savaites po to, kai išnyks simptomai.
Žmogus, sergantis giardijos infekcija, gali būti besimptomis, o tai reiškia, kad jam nėra jokių ligos simptomų. Besimptomis asmuo vis tiek gali platinti parazitą kitiems.
Infekcija nustatoma ištyrus įtariamo šeimininko išmatas. Dažnai parazitą sunku aptikti, todėl medicinos specialistui gali prireikti kelių išmatų mėginių, kad nustatytų tikslią diagnozę. Patvirtinus, infekcija gydoma naudojant receptinius vaistus.
Norint išvengti infekcijos, labai svarbu tinkamai plauti rankas. Taip pat būtina vengti nuryti vandenį, naudojamą poilsiui. Žmonės neturėtų gerti neapdoroto vandens iš ežerų, tvenkinių, upelių ir seklių šulinių. Be to, protinga vengti gerti vandenį ir nenaudoti neapdoroto ledo šalyse, kuriose vandens tiekimas yra abejotinas.
Visų pirma, stovyklautojams gali kilti didesnė rizika vartoti giardiją. Mokslininkai mano, kad taip nutinka, kai stovyklautojai geria upelio vandenį, užterštą gyvūnų ar žmonių išmatomis. Siekiant išvengti infekcijos, vanduo, gautas iš neapdorotų laukinių šaltinių, visada turi būti virinamas. Be to, yra filtrų, kurie efektyviai pašalina parazitą iš vandens.