Kas yra gimdos kaklelio disfagija?

Gimdos kaklelio disfagija yra rijimo sunkumas dėl viršutinės stemplės dalies problemos. Pacientai, sergantys šia liga, parodys į savo kaklą, kai bus paprašyti parodyti, kur atsiranda jų rijimo problemų. Šio sutrikimo priežastys yra įvairios, o gydymo galimybės yra įvairios. Šia liga sergantys pacientai gali kreiptis į gastroenterologą arba ausų, nosies ir gerklės gydytoją dėl pirminės priežiūros, o po pirminės diagnozės taip pat gali dalyvauti kiti specialistai, pavyzdžiui, kalbos patologai.

Viena iš galimų priežasčių yra neurologiniai pažeidimai. Kai kurios genetinės būklės apsunkina rijimą ir dėl traumos, lėtinės ligos ar degeneracinės neurologinės ligos gali pažeisti nervus, kurie kontroliuoja rijimą. Gimdos kaklelio disfagiją taip pat gali sukelti mechaniniai pažeidimai, kuriuos sukelia bet kas – nuo ​​pasismaugimo iki infekcijų. Tam tikros vėžio formos gali apsunkinti rijimą, o ši būklė taip pat susijusi su gastroezofaginio refliukso sutrikimu (GERD).

Pacientui, sergančiam gimdos kaklelio disfagija, rijimo sunkumo pobūdis gali skirtis. Kai kurie pacientai, bandydami nuryti, nustato lengvą sutrikimą, o kiti gali valgyti tik minkštą ar skystą maistą. Skausmingas rijimas yra atskiras simptomas, nors gali sutrikti rijimas, o kartu ir skausmas. Būklė gali prasidėti lėtai arba greitai. Informacija apie pojūtį ir jo pradžią yra labai naudinga gydytojui.

Gimdos kaklelio disfagijos įvertinimo metu gydytojas aptars simptomus su pacientu ir peržiūrės paciento istoriją, ieškodamas paciento būklės požymių. Pacientą, kuriam anksčiau buvo problemų, susijusių su gimdos kaklelio disfagija, pavyzdžiui, insultu ar kaklo sužalojimais, gali būti gana lengva diagnozuoti. Gali būti rekomenduojama atlikti gastroskopiją, kai į stemplę įkišama kamera, kad būtų galima ją vizualizuoti, siekiant išsiaiškinti bet kokias akivaizdžias sunkumo priežastis. Gydymas gali apimti chirurgiją, vaistus ir disfagijos terapiją, kai pacientas dirbs su kineziterapeutu, kad pagerintų rijimą.

Rijimo sunkumas gali būti ne tik nepatogus, bet ir pavojingas. Padidėja maisto aspiracijos rizika ir tai gali sukelti komplikacijų, tokių kaip aspiracinė pneumonija. Pacientai taip pat gali patirti sumažėjusį apetitą, dėl kurio gali mažėti svoris ir atsirasti kitų problemų, kai jiems sunku valgyti. Svarbu gauti išsamų įvertinimą ir nuodugniai aptarti gydymo galimybes. Kai kuriems pacientams, priimant sprendimus dėl disfagijos gydymo, yra naudinga kito gydytojo nuomonė.