Gimdos kaklelio navikas yra navikas arba nenormalus augimas ant gimdos kaklelio ir yra būklė, kuri pirmiausia rodo gimdos kaklelio vėžį. Gimdos kaklelio vėžys yra antras pagal dydį moterų vėžio tipas po krūties vėžio. Gimdos kaklelio navikas atsiranda dėl nenormalaus ląstelių augimo ir buvo siejamas su žmogaus papilomos virusu, nuo kurio dabar yra vakcina nuo tam tikrų padermių. Gimdos kaklelio vėžį galima nustatyti atliekant laboratorinį tyrimą, kurio metu tiriamos gimdos kaklelio ląstelės, gautos taikant ginekologinę procedūrą, vadinamą Pap testu.
Kaip ir kitų rūšių vėžys, gimdos kaklelio vėžys nustatomas pagal ypatybes. Stadavimas priklauso nuo gimdos kaklelio naviko susidarymo ir nuo to, ar navikas apsiriboja vien tik gimdos kakleliu, ar metastazavo į kitas makšties ar dubens sritis.
Veiksmingiausias gimdos kaklelio vėžio patikros būdas yra įprastiniai gimdos kaklelio PAP tyrimai. Nors ne visos moterys reguliariai tikrinamos, tos, kurios turi didesnę galimybę anksti diagnozuoti ir gydyti. Daugelis moterų bijo nenormalių gimdos kaklelio PAP tyrimų rezultatų, tačiau gydytojai paprastai per tris mėnesius nurodo antrąjį tyrimą, kad patvirtintų nukrypimą nuo normos, nes kiti veiksniai gali prisidėti prie nenormalių rezultatų.
Be gimdos kaklelio patikros moterys gali nežinoti apie gimdos kaklelio auglį tol, kol vėžys nepasiekia vėlesnės stadijos ir nepasireiškia tokie simptomai kaip nenormalus kraujavimas iš makšties ar skausmas. Gimdos kaklelio naviko, kuris susiformavo ir išaugo, buvimą galima nustatyti atliekant fizinį gimdos kaklelio tyrimą.
Gimdos kaklelio naviko gydymas gali apimti chirurginį pašalinimą, spinduliavimą ar chemoterapiją arba visų trijų derinį. Gydymas labai priklauso nuo vėžio diagnozavimo stadijos. Nors I stadijos išgyvenamumas yra žymiai didesnis nei pažengusių stadijų, recidyvai yra dažni ir paprastai pasireiškia per dvejus metus. Tačiau ankstyva diagnozė leidžia užsikrėsti gimdos kaklelio augliu dar ankstyvoje formavimosi stadijoje ir žymiai padidina sėkmingo gydymo galimybes bei sumažina gydymo vengimą. Kai kuriais atvejais būtina radikali histerektomija, taip pat gali prireikti radiacijos ir chemoterapijos.
Vidutinis amžius susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra 50 metų, nors jaunesnėms moterims vis dar gresia pavojus. Įprastinė ginekologinė priežiūra ir krūties bei gimdos kaklelio vėžio patikra net ir po menopauzės yra svarbi visoms moterims. Jaunos merginos turėtų kreiptis į ginekologą prasidėjus brendimui, o tėvai turėtų pasitarti su savo pediatru, šeimos gydytoju ar ginekologu dėl ŽPV vakcinos.