Tam tikros rūšies vėžinis navikas gimdoje, gimdos sarkoma, atsiranda jungiamajame audinyje arba lygiuosiuose raumenyse, o ne endometriume ar gimdos gleivinėje. Gimdos sarkomos yra gana retos, jos sudaro tik apie keturis procentus gimdos piktybinių navikų; dauguma yra endometriumo sarkomos. Gimdos sarkoma dažniausiai pasireiškia po menopauzės. Gydymas paprastai apima chirurginį pašalinimą, spinduliuotę, chemoterapiją ir (arba) hormonų terapiją.
Anatomiškai gimda susideda iš trijų sluoksnių. Vidinis yra endometriumas, stulpinio epitelio audinio pamušalas, kuris remiasi jungiamojo audinio sluoksniu, stroma. Kitas sluoksnis yra miometriumas, sudarytas iš lygiųjų raumenų, visų kūno organų, išskyrus širdį, raumenų audinio. Galiausiai gimdą uždaro perimetriumas – serozinė membrana, kurią taip pat sudaro epitelio audinio sluoksnis ir jungiamojo audinio sluoksnis. Gimdos sarkoma pažeidžia stromą arba miometriumą.
Yra trys pagrindiniai gimdos sarkomos tipai, klasifikuojami pagal audinį, iš kurio jie atsiranda, nors kai kurios gimdos sarkomos netelpa į vieną iš šių grupių. Endometriumo stromos sarkomos atsiranda iš endometriumo stromos, esančios tarp endometriumo ir lygiųjų raumenų. Gimdos lejomiosarkomos atsiranda iš lygiųjų raumenų, o gimdos karcinosarkomos, dar vadinamos piktybiniais mišriais Miulerio navikais, turi ir epitelio, ir jungiamojo audinio kilmės vėžinių ląstelių. Gimdos karcinosarkomos toliau skirstomos į du tipus: homologines, kuriose yra tik gimdoje esančių audinių tipai, ir heterologines, kuriose yra kitų audinių tipų, įskaitant kaulus, kremzles ar skeleto raumenis.
Gimdos sarkomos simptomai yra skausmas ir spaudimas dubens srityje, nenormalios išskyros iš makšties, įskaitant kraujavimą po menopauzės ar kitaip neįprastą kraujavimą, ir ne nėščios gimdos patinimas. Diagnozė dažnai prasideda vaizdavimo metodais, tokiais kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), tačiau ji turi būti patvirtinta mikroskopiniu naviko patikrinimu. Jei įmanoma, šį patikrinimą galima atlikti atliekant histeroskopiją, biopsiją arba dilataciją ir kiuretą (D&C). Biopsijos metu nedidelė naviko dalis pašalinama tyrimui, dažniausiai per adatą. Histeroskopijos metu naudojamas endoskopas – vamzdelis su šviesos ir lęšių sistema, kad būtų galima stebėti gimdos vidų. Atliekant išsiplėtimą ir kiuretą, gimdos anga išplečiama arba išplečiama, o ląstelėms iškrapštyti naudojamas įrankis.
Gimdos sarkomos prognozė paprastai nėra labai gera. Pageidautinas gydymas yra histerektomija, kurios metu pašalinama visa gimda. Radiacija, chemoterapija ir hormonų terapija yra kiti galimi gydymo būdai, jei operacija dėl kokių nors priežasčių neįmanoma.