Daugeliu atvejų gimdos sustorėjimas arba endometriumo hiperplazija yra atsakas į padidėjusį estrogenų kiekį. Vaisingo amžiaus moterims, kurios reguliariai turi mėnesines, būtina, kad gimdos gleivinė sustorėtų, kad menstruacijų metu galėtų išsiskirti, o tai yra sveikos gimdos požymis. Kita vertus, sustorėjusi gimda kai kurioms moterims gali reikšti susirūpinimą dėl sveikatos. Dažni simptomai gali būti gausios arba ilgos mėnesinės, kraujavimas tarp menstruacijų ir skausmas apatinėje pilvo dalyje. Tai sukeliančios sąlygos – nuo nutukimo ir menopauzės iki diabeto ir vėžio, todėl moteriai, kuri įtaria, kad gali turėti šį simptomą, svarbu greitai diagnozuoti ir gydyti problemą.
Tikimasi, kad vaisingo amžiaus moterys gimdos gleivinės sustorėjimą pajus maždaug kartą per mėnesį. Tai turi įvykti prieš prasidedant mėnesinėms, nes išskyras sudaro audiniai ir kraujas iš gimdos gleivinės. Tai taip pat labai svarbu norint pastoti, nes dėl storo gimdos gleivinės embrionas gali saugiai prisitvirtinti prie gimdos. Moterų, kurios menstruuoja, pamušalas reguliariai tampa storesnis, todėl gali būti sunku pasakyti, ar yra problemų. Juk kraujavimo tarp mėnesinių simptomus, pilvo spazmus ir užsitęsusį kraujavimą dažniausiai pastebi sveiką gimdą turinčios moterys, todėl svarbu reguliariai tikrintis ginekologą.
Kartais lengviau aptikti nenormalų gimdos sustorėjimą moterims, kurioms mėnesinių nebėra, nes jos dažniau pastebės nepaaiškinamo kraujavimo ir mėšlungio atsiradimą, atsirandantį dėl šios būklės. Moterims senstant, jų estrogenų lygis linkęs mažėti, todėl gimdos gleivinė nebeturi sustorėti. Dėl to, jei pamušalas tampa storas, tai dažnai reiškia, kad dėl tam tikrų sąlygų susidaro estrogeno perteklius. Priežastis gali būti kažkas, apie ką moteris jau žino, pavyzdžiui, pakaitinis gydymas hormonais (HRT), nutukimas arba paprastas hormonų disbalansas, kuris dažniausiai atsiranda ankstyvosiose menopauzės stadijose. Tačiau rimčiausia priežastis yra gimdos vėžys, ir apie tai retai žinoma be tinkamo egzamino.
Dauguma moterų turėtų reguliariai darytis PAP tepinėlius, kurių metu iš gimdos kaklelio nubraukiamos ląstelės, kad būtų galima patikrinti, ar nėra sutrikimų, pvz., vėžio. Jei sveikatos priežiūros specialistas nori atidžiau pažvelgti į gimdos gleivinę, jis gali atlikti ultragarsinį tyrimą. Jei rezultatai neaiškūs arba rodo rimtą problemą, tada gali būti atliekama biopsija; tai apima audinio mėginio išpjovimą iš gimdos gleivinės, kad būtų galima analizuoti ląsteles. Kuo anksčiau toks tyrimas bus baigtas, tuo anksčiau bus galima nustatyti gimdos sustorėjimo priežastį ir kuo greičiau pradėti gydymą.