Gimdos vėžys arba gimdos vėžys taip pat žinomas kaip gimdos vėžys arba endometriumo vėžys. Šio tipo vėžys pažeidžia gimdą arba gimdą ir gali prasidėti gleivinėje arba gimdos gleivinėje, o kartais ir miometriume arba gimdos raumenyse. Vėžys, pažeidžiantis miometriumą, yra kitokio tipo vėžys, vadinamas gimdos sarkoma. Nors gimdos vėžys kasmet suserga daug moterų visame pasaulyje, jis laikomas išgydoma vėžio forma, kurios sėkmės rodiklis yra gana didelis, jei jis užfiksuojamas ankstyvose stadijose.
Gimdos vėžio požymiai ir simptomai yra nenormalus kraujavimas iš makšties, atsirandantis tarp menstruacijų arba po menopauzės, taip pat neįprastos išskyros iš makšties, skausmas apatinėje pilvo dalyje ir kartais skausmas ar diskomfortas lytinių santykių metu. Žinoma, šie simptomai taip pat gali būti kitų gimdos būklių priežastis, tačiau, nepaisant sunkumo ar atsiradimo, juos reikia aptarti su gydytoju arba ginekologu.
Dažniausias gimdos vėžio tipas yra vėžys, kuris prasideda gimdos gleivinėje. Vėžys yra ląstelių masės arba navikų susidarymas, kurie yra ligoti ir gali plisti arba neplisti. Panašiai, kai endometriume susidaro nevėžinės arba gerybinės ląstelių masės arba navikai, ši būklė vadinama endometrioze, dažniau pasitaikančia įvairaus amžiaus moterų liga. Tačiau gimdos vėžiu dažniausiai serga vyresnės nei 50 metų moterys.
Nors tikroji gimdos vėžio priežastis nežinoma, žinoma, kad tam tikri veiksniai padidina šio tipo vėžio riziką. Veiksniai, galintys padidinti moters tikimybę susirgti gimdos vėžiu, yra amžius, pakaitinė hormonų terapija (HRT), nutukimas ir tam tikri vaistai, tokie kaip tamoksifenas – vaistas, vartojamas krūties vėžio profilaktikai ir gydymui. Rasė laikoma dar vienu galimu rizikos veiksniu, nes baltosios moterys dažniau serga gimdos vėžiu nei afroamerikietės. Šeimos istorija yra dar vienas galimas rizikos veiksnys.
Moterys paprastai nėra specialiai tikrinamos dėl gimdos vėžio, nebent joms yra didesnė rizika susirgti šia liga. Tačiau diagnozė nustatoma atliekant dubens tyrimą, PAP testą ir biopsiją. Svarbu atsiminti, kad manoma, kad šio tipo vėžys turi didelį sėkmingo gydymo rodiklį, o anksti diagnozavus jis didėja. Nors ginekologas dažnai diagnozuoja, pacientai paprastai siunčiami gydytis pas onkologą.
Gydymo galimybės yra įvairios, tačiau paprastai apima tam tikrą chirurgijos, radiacijos ir hormonų terapijos derinį. Daugumai moterų, sergančių gimdos vėžiu, atliekama operacija ir joms pašalinama histerektomija arba pašalinama gimda. Aplinkiniai limfmazgiai taip pat gali būti pašalinti biopsijai, siekiant nustatyti, ar vėžys išplito. Radiacija gali būti derinama su chirurgija, siekiant sumažinti naviką prieš operaciją arba sunaikinti visas likusias vėžio ląsteles. Jei moteriai negalima atlikti operacijos, ji gali būti apšvitinta viena ir pradėti vartoti progesteroną, kad apsaugotų gimdą ir užkirstų kelią tolesniam augimui. Svarbu aptarti visas gydymo galimybes su gydytoju ir, jei reikia, gauti antrą nuomonę. Atminkite, kad, kaip ir visų vėžio formų atveju, ankstyvas aptikimas yra sėkmingo gydymo raktas.