Girnelės raištis, taip pat žinomas kaip priekinis raištis arba girnelės sausgyslė, yra audinys, jungiantis blauzdikaulį arba blauzdą ir girnelę arba kelio girnelę. Nepertraukiamai eidamas į virš jos esančią keturgalvio raumens sausgyslę, girnelės raištis dalyvauja tiesinant koją keturgalvių raumenų grupe priekinėje šlaunies dalyje. Tai būtina tokiai veiklai kaip šokinėjimas, spardymas ir pedalų mynimas.
Bakstelėjus į girnelės raištį refleksiniu plaktuku, paprastai atsiranda girnelės refleksas, labiau žinomas kaip kelio trūkčiojimas. Girnelės refleksas yra stuburo refleksas, kurio metu nerviniai impulsai visiškai apeina smegenis, todėl reakcija yra daug greitesnė. Tai leidžia vaikščioti gana sklandžiais ir nenutrūkstamais judesiais, sąmoningai negalvojant apie kiekvieną žingsnį. Girnelės reflekso stimuliavimas gali būti naudojamas tiriant galimus neurologinius sutrikimus. Lėtas kelio trūkčiojimo atsakas į girnelės raiščio stimuliavimą arba jo nebuvimas gali reikšti bet kurios kūno dalies, dalyvaujančios šio reflekso nervinėje grandinėje, problemą.
Girnelės sausgyslių uždegimas, dar žinomas kaip šuolinio kelio sąnarys, yra skausmingas ir progresuojantis girnelės raiščio pažeidimas, kuriam būdingi mikroplyšimai ir kolageno degeneracija dėl kelio įtempimų ir patempimų. Ši būklė dažniausiai pasitaiko tarp sportininkų, užsiimančių sportu, kuris yra susijęs su dideliu, pasikartojančiu ar staigiu raiščio apkrovimu, pavyzdžiui, bėgimu, šokinėjimu ar staigiu krypties pasikeitimu. Pagrindiniai girnelės tendinito simptomai yra skausmas ir kartais patinimas žemiau kelio girnelės. Toks skausmas gali būti toks stiprus, kad gali sutrikdyti miegą.
Kadangi girnelės sausgyslių uždegimą gali apsunkinti fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, bėgimas ir pritūpimas, gydymas paprastai apima kelio poilsį ir imobilizavimą, kad būtų išvengta tolesnės žalos. Uždegimui mažinti taip pat paprastai skiriama šalčio terapija, pvz., ledo pakuotė. Kraštutiniais atvejais girnelės plyšimas gali būti girnelės tendinito komplikacija. Kai įvyksta girnelės plyšimas, gali prireikti didelės medicininės intervencijos, pvz., operacijos, po kurios atliekama išsami fizinė terapija. Chirurginės procedūros gali būti atliekamos siekiant padidinti kraujo tekėjimą į pažeistą vietą, kad greičiau išgytų, pašalinti pažeistus audinius, pertvarkyti ir vėl pritvirtinti raištį prie kaulo paviršiaus.
Pratimai, stiprinantys keturgalvių raumenų grupę ir kitus raumenis aplink kelį, gali padėti išvengti girnelės raiščio sužalojimo. Padidinus šių raumenų gebėjimą atlaikyti didesnį krūvį, sumažėja žalinga per didelė girnelės raiščio apkrova. Ortopedinė įranga, tokia kaip lanko atramos, skirtos pėdos poslinkiui ištaisyti, taip pat gali būti naudinga siekiant išvengti tolesnio girnelės raiščio pažeidimo.