Giroplanas yra orlaivio tipas, kuris naudoja laisvai besisukantį rotorių, sumontuotą ant transporto priemonės, kad sukurtų skrydžiui reikalingą kėlimą. Rotorius, naudodamas autorotacijos principą, išvysto vertikalų kėlimą, leidžiantį pilotui pakilti, nusileisti arba išlaikyti lygų skrydį. Trauka užtikrinama į priekį arba atgal nukreiptu propeleriu, varomu orlaivio variklio. Giroskopas, dar žinomas kaip autogironas, primena šiuolaikinį sraigtasparnį, tačiau jį galima atpažinti iš mažo dydžio, itin lengvo dizaino ir dažnai atvirų kabinų.
Autorotacija, principas, kuriuo grindžiamas giroplanas, atsiranda, kai oras teka aukštyn į rotoriaus mentes. Tradiciniame sraigtasparnyje variklis sukasi mentes, todėl oro srautas teka žemyn. Giroskopas veikia visiškai priešingai. Kadangi orlaivio varikliu varomo sraigto sukuriama trauka judina orlaivį į priekį, šiek tiek pakreiptas rotorius patiria oro srautą iš apačios. Dėl šio oro srauto ašmenys sukasi, o tai sukuria vertikalią pakėlimą.
Giroplanus valdo pilotas naudodamas tris valdymo įvestis: valdymo svirtį, vairo pedalus ir droselį. Rotorius pakreipiamas, kai pilotas pajudina valdymo svirtį, dėl ko orlaivis keičia žingsnį arba pradeda riedėjimą. Vairo pedalai sukuria vingį, kuris sukasi orlaivį aplink vertikalią ašį. Variklio galia reguliuojama droselio valdikliu, kuris padidina arba sumažina variklio apsisukimų skaičių per minutę (RPM), leidžiantį keisti oro greitį. Pilotai turi vienu metu naudoti visus tris valdiklius, kad giroskopas pasiektų maksimalų našumą.
Giroskopas sukuria vertikalų kėlimą per sraigtų judėjimą į priekį, o tai reiškia, kad jis turi išlaikyti nuolatinį judėjimą į priekį, kad galėtų tęsti skrydį. Dėl šios priežasties giroplanai veikia labiau kaip fiksuotų sparnų orlaivis nei sraigtasparnis; jie negali pakilti arba nusileisti vertikaliai. Žironas gali skristi oru labai mažu atstumu nuo žemės, palyginti su tradiciniu lėktuvu.
Giroplanai pirmą kartą buvo sukurti 1920-ųjų pradžioje ir pradėti naudoti per pirmąjį ir antrąjį pasaulinius karus. Šiuolaikiniai giroplanai naudojami pramoginiais tikslais, daugiausia kaip pigesnė alternatyva orlaiviams, tokiems kaip lėktuvai ir sraigtasparniai. Pagrindinis giroplano privalumas yra tas, kad sugedus varikliui rotorius sukasi, todėl pilotas turi galimybę saugiai nusileisti. Giroplanai paprastai yra lėti ir veikia nedideliame aukštyje, todėl jie puikiai tinka apžiūrėti lankytinas vietas ir keliauti nedideliais atstumais.