Gitaros tono garsą dauguma žmonių iš karto atpažįsta. Nors tarp skirtingų gitarų tipų yra subtilių skirtumų, jos fizinė konstrukcija ir grojimo būdas lemia pagrindinį toninį charakterį. Gitara yra styginis muzikos instrumentas, kurio stygų akustinę vibraciją sustiprina tuščiavidurė dėžutė, vadinama korpusu.
Prie kūno pritvirtintas ilgas, lieknas kaklas, kurio viršuje yra galvos apdangalas. Stygos viename gale pritvirtinamos prie šiek tiek pakelto kūno tiltelio ir kerta per korpuse išpjautą skylę. Kitame gale stygos yra pritvirtintos prie sraigtinio ir krumpliaračio mechanizmo galvutėje, kuris reguliuoja stygų įtempimą arba derinimą. Šie pagrindiniai gitaros elementai gali skirtis – nuo kūno dydžio ir formos, iki kaklo ilgio ar garso skylės dydžio.
Klasikinės ir flamenko gitaros dažniausiai komplektuojamos su „nailoninėmis“ stygomis arba plastikiniais monofilamentais. Populiariausiose gitarose, plokščiosiose dreadnaught, paprastai yra „plieninės“ stygos arba plieno, nikelio ir bronzos lydiniai. Pastarasis sukuria garsesnį ir ryškesnį gitaros toną. Gitaros stygų skaičius skiriasi priklausomai nuo tipo – nuo keturių iki 18; dažniausiai yra šeši.
Yra keletas įprastų gitaros derinimų, tačiau standartas yra E nata virš vidurio C, po kurios seka B, G, D, A ir E mažėjančia tvarka. Kai styga pirštu prispaudžiama prie gitaros kaklo, jos ilgis sutrumpėja ir atitinkamai pakeliamas aukštis. Standartinis derinimas leidžia įvairiai pirštais ir groti kelias stygas, tiek daug skirtingų muzikos akordų. Kai muzikiniu laiku permušamos kelios arba visos stygos – potėpis vadinamas stuktelėjimu – atsirandantis ritmingas choro garsas yra unikalus gitaros tonas.
Stygas taip pat galima plėšti atskirai, pirštais arba smailiu kirtikliu, kad būtų galima groti atskiras natas. Gitaros tono esmė arba garso bangos forma gali būti paaiškinta šiuo grojimo būdu. Tonas turi aštrų ataką, nes styga arba numušama, arba ne, ir ta akimirka yra tada, kai styga skamba garsiausiai. Jame yra stiprus, svyruojantis vibrato, o gitaros stygos ilgis ir įtempimas sukelia didelę vibraciją. Jis ilgai irsta, nes tuščiaviduris korpusas veikia kaip aido kamera.
Instrumento tembras, arba rezonansas, yra sunkiau apibrėžiamas, bet vis dėlto unikalus. Prie jo prisideda dvi savybės. Pirma, gitaros stygos vibruoja ne tik vienu dažniu, bet ir keliais antriniais harmoniniais obertonais. Antra, tuščiavidurio kūno forma atšoka ir deformuoja garso bangas pagal tam tikrą modelį. Elektrinė gitara iš esmės yra tokia pati kaip akustinė gitara, išskyrus tai, kad jos beveik negirdimas tonas paimamas, apdorojamas ir sustiprinamas elektroniniu būdu.