Glasnost buvo oficiali sovietų vyriausybės atvirumo ir skaidrumo politika, įgyvendinta devintojo dešimtmečio viduryje. Tai leido sąžiningai aptarti šalies problemas ir trūkumus, konsultuotis valdant ir vadovaujant SSRS Glasnost, o tai gali reikšti „viešumą“, skatino informacijos sklaidą ir buvo inicijuota Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo 1980 m. jo besiformuojančios perestroikos politikos dalis. Ją Gorbačiovas naudojo siekdamas sumažinti korupciją tarp sovietinės valdžios komunistų vadovų ir apriboti komunistiniam valdymui būdingą cenzūrą.
Gorbačiovas, tuometinis šalies valdymo organo generalinis sekretorius, o vėliau 1991 m. tapęs prezidentu, naudojo „glasnost“ kartu su ekonomine decentralizacija ir laisve. Nors 1991 m. šios politikos sujungimas galiausiai sukeltų Sovietų Sąjungos iširimą, jos rezultatas būtų didesnė spaudos laisvė ir laisvė reikšti kitokias nuomones. Kreipdamas SSRS žmones prie glasnost politikos, M. Gorbačiovas tikėjosi iš šalies vyriausybės ir visuomenės išbraukti daugelį komunistinių politikos krypčių ir atvesti į Rusiją demokratiją.
„Glasnost“ politika buvo Gorbačiovo įgyvendintos trijų krypčių programos pagrindas ir buvo svarbi siekiant užtikrinti viešą balsą. Glasnost rusams pirmą kartą pastaruoju metu suteikė galimybę įsitraukti į politines diskusijas, forumą nesutikti su politikais ir galią skatinti pokyčius. Pirmą kartą akademiniams ir moksliniams balsams buvo leista diskutuoti apie komunistinę hierarchiją pagal glasnost, ir šis įsitraukimas privestų prie komunistų valdžios žlugimo.
Būtent per „glasnost“ žiniasklaidai pirmą kartą buvo leista necenzūriškai nušviesti šalies vyriausybės politiką. Tai lėmė pradinį perestroikos programų aprėptį ir galiausiai rusų žinias apie programos trūkumus. Naujoji laisvė paskatino kritikuoti žlungančias Gorbačiovo ekonomines programas, o Sovietų Sąjungos revoliucionieriai nesutiko. Rusijos satelitinės valstybės pradėjo byrėti dėl šios naujos politinės laisvės 1991 m., o 1990-aisiais po daugelio kitų Rytų Europos šalių demokratizavosi.
Sovietų Sąjungoje glasnost leido laisvesnius apribojimus visose gyvenimo srityse. Užmegzti ryšiai su Vakarų pasauliu buvo akivaizdūs, kai sovietai pradėjo daugiau keliauti, diegti Amerikos ir Europos papročius, idėjas ir politiką bei daryti verslą su Vakarų verslininkais. Nors „glasnost“ nepavyko reformuoti Sovietų Sąjungos ir sukurti vieningesnę valstybių kolekciją, 1991 m. žlugimas neaplenkė milijonų žmonių naujai atrastos demokratinės praktikos.