Gleivinės imunologija yra biomedicinos šaka, tirianti toksinus, patenkančius į organizmą per kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar reprodukcinį traktą. Šios ertmės suteikia kelius, kuriais virusai, bakterijos ar kenksmingi patogenai patenka į organizmą iš išorinės aplinkos. Šiuose traktuose esančios gleivės yra pirmoji gynybos linija kaip žmogaus imuninės sistemos dalis, sukuriant kliūtis nuodingoms medžiagoms.
Gleivinės imunologijos srityje dalyvaujantys mokslininkai tiria, kaip gleivinės sulaiko svetimas medžiagas, vadinamas antigenais, ir siunčia pranešimus limfmazgiams, kad šie imtų pulti šiuos įsibrovėjus. Šioje biomokslo šakoje dirbantys mokslininkai tikisi atrasti naujų vaistų ir vakcinų, gerinančių imuninės sistemos veiklą kovojant su ligomis ir gydant ligas. Jie taip pat tiria, kaip šias gleivines pažeidžia specifiniai virusai, bakterijos ar cheminės medžiagos.
Kūno gleivinės imunologinio atsako pavyzdys atsiranda kosint ar čiaudint, kai mažyčiai plaukeliai, vadinami blakstienomis, sulaiko antigenus kvėpavimo sistemoje. Viduriavimas arba vėmimas paprastai atsiranda, kai virškinimo trakto antikūnai bando išvalyti organizmą nuo kenksmingų medžiagų, kurios patenka į organizmą iš maisto ar gėrimų. Ašaros, šlapimas, prakaitas ir makšties išskyros taip pat yra gleivinės imunologijos sistemos dalis.
Žmogaus kūnas kaulų čiulpuose gamina imunines ląsteles, vadinamas limfocitais, kad atakuotų įvairių tipų antigenus, kurių didžiausia limfocitų koncentracija yra gleivėse. Kai šios ląstelės subręsta, jos patenka į kraują, limfmazgius ir blužnį. Šie limfocitai skatina antikūnų sekreciją, kad sunaikintų antigenus ir apsaugotų gleivines kaip sudėtingos apsaugos nuo ligų sistemos dalį.
Gleivinėse gausu dendritinių ląstelių, kurios yra įgimtos imuninės ląstelės, galinčios atskirti į organizmą patekusias gerybines ir kenksmingas medžiagas. Jei įsiveržia bakterija ar virusas, dendritinės ląstelės skatina baltųjų kraujo kūnelių arba T ląstelių gamybą, kad atakuotų svetimą antigeną. B ląstelės, laikomos pagalbinėmis ląstelėmis, taip pat suaktyvėja ir jungiasi prie specifinių antigenų. Šio proceso metu taip pat sukuriamos atminties ląstelės, kurios gali suaktyvinti greitą reakciją, jei ta pati pašalinė medžiaga vėl atakuotų kūną. Vakcinos sukuria atminties ląsteles, apsaugančias nuo ligų.
Jei imuninė sistema sutrinka, antikūnai atakuoja sveikas ląsteles kartu su svetimais įsibrovėliais ir sukelia autoimunines ligas, tokias kaip vilkligė, artritas, išsėtinė sklerozė ir alergijos. Gleivinės imunologijos tyrime nagrinėjama, kaip antigenai praeina per gleivių barjerus ir gamina antikūnus, naikinančius sveikus audinius. Šioje medicinos srityje taip pat tiriami imuninės sistemos stiprinimo būdai ir kuriamos naujos vakcinos atminties ląstelėms kurti.