Gleivinis kolitas yra virškinimo trakto simptomas, kuriam būdingas žarnyno uždegimas ir vėliau perteklinė gleivių gamyba. Pacientas jaučia netaisyklingą tuštinimąsi, kuris gali keistis tarp viduriavimo ir vidurių užkietėjimo ir paprastai būna gleivėtas dėl didelio gleivių kiekio išmatose. Su gleiviniu kolitu gali būti susijusios kelios sąlygos, todėl norint tinkamai gydyti, reikia atlikti diagnostinį įvertinimą, kad būtų galima daugiau sužinoti apie tai, kas vyksta paciento žarnyne.
Krono liga, opinis kolitas, išangės įtrūkimai, dirgliosios žarnos sindromas, žarnyno nepraeinamumas ir žarnyno infekcijos yra susiję su gleivių kolitu. Visais atvejais žarnynas užsidega ir žarnyne esančios ląstelės gamina daugiau gleivių nei įprastai. Paprastai padidėja žarnyno motorika, sukelia skausmą ir mėšlungį, taip pat sutrikdo virškinimą. Kai kuriais atvejais išmatose galima pastebėti šviežio kraujo.
Kai pacientui pasireiškia gleivinis kolitas, dažnai tiriami išmatų mėginiai, siekiant išsiaiškinti, ar žarnyne nėra tokių sukėlėjų kaip infekcinės bakterijos. Kiti diagnostikos metodai gali apimti endoskopiją, kameros naudojimą žarnyno viduje apžiūrėti, žarnyno biopsiją ir tiriamąją chirurgiją. Surenkama ir įvertinama diagnostinė medžiaga, siekiant susiaurinti kolito priežastį. Kad pacientas jaustųsi patogiai, kartu su priešuždegiminiais vaistais gali būti skiriamos žarnyno apsaugos priemonės.
Gydymo galimybės skiriasi priklausomai nuo to, kodėl pacientas serga gleiviniu kolitu. Kartais vaistai gali būti naudojami pagrindinei sveikatos problemai kontroliuoti. Mitybos koregavimas taip pat gali padėti, o kai kuriais atvejais pacientams gali būti naudinga gydyti nerimo sutrikimus ir kitus psichikos sveikatos sutrikimus, nes kartais ši būklė gali būti susijusi su psichologiniu išgyvenimu. Kai kuriais atvejais gali prireikti operacijos, kad būtų galima gydyti itin uždegimines vietas.
Gleivinis kolitas gali kartotis ir laikui bėgant gali tekti koreguoti gydymo režimą. Žmonėms gali išsivystyti paūmėjimai, po kurių ilgai trunka santykinai gera sveikata. Mokymasis atpažinti su pradžia susijusius veiksnius gali padėti žmonėms išvengti būsimų epizodų. Galimi veiksniai gali skirtis, priklausomai nuo pagrindinės priežasties, bet gali būti susiję su mityba, stresu ir bendra sveikata. Įprasti mitybos veiksniai yra riebus arba ypač aštrus maistas.
Žmonėms, sergantiems šia liga, yra didesnė rizika susirgti žarnyno vėžiu, nes lėtinis dirginimas padidina ląstelių dalijimosi greitį ir gali leisti vystytis vėžinėms ląstelėms. Žmonės, kuriems yra buvęs gleivinis kolitas ir kitos žarnyno uždegimo formos, turėtų būti reguliariai tikrinami dėl vėžio. Žarnyno vėžys yra daug lengviau gydomas, jei anksti pastebėtas, o su vėžio gydymu susijusių komplikacijų galima žymiai sumažinti ankstyvą diagnozę ir gydymą.