Glenohumeralinis nestabilumas yra būklė, kai peties sąnarys iš dalies arba visiškai paslysta, dažnai sukelia skausmą, kuris didėja judant. Peties sąnarys arba glenohumeralinis sąnarys susidaro tarp žastikaulio, arba rankos kaulo, ir mentės, arba kaukolės. Jį sudaro apvalus žastikaulio galas arba galva, esanti tuščiavidurėje mentės dalyje, vadinamoje glenoidine duobė. Kadangi petis turi atlikti įvairiausius judesius, jis nėra toks stabilus kaip daugelis kitų sąnarių ir lengvai išniriamas. Glenohumeral nestabilumas gali būti gimimo būklė arba nelaimingo atsitikimo ar kitų nežinomų priežasčių rezultatas.
Kartais žmonės gimsta turėdami glenohumeralinį nestabilumą, galbūt dėl sąnarių deformacijos arba dėl kitos ligos, pvz., Ehlers Danlos sindromo, šalutinio poveikio. Sergant Ehlers Danlos sindromu, kūno audiniai yra per silpni ir lankstūs, įskaitant raiščius ir raumenis, laikančius sąnarius kartu. Tai reiškia, kad dažniau pasitaiko glenohumeralinių raiščių patempimai, dėl kurių sąnarys atsilaisvina. Kai kuriems žmonėms dėl nežinomų priežasčių peties sąnarys praranda stabilumą. Atsitiktiniai sužalojimai yra žinoma glenohumeralinio nestabilumo priežastis ir gali būti pažeisti kaulai, raumenys, raiščiai arba peties sąnarį supančios kapsulės.
Paprastai labiausiai paplitęs glenohumeralinio nestabilumo simptomas yra skaudantis peties sąnarį, kuris tampa dar labiau skausmingas laikant ranką tam tikrose padėtyse arba atliekant tam tikrus judesius. Kai nestabilumas atsiranda dėl nelaimingo atsitikimo, asmuo gali pranešti, kad nukrito ant ištiestos rankos arba pateko į motorinės transporto priemonės avariją. Jei nebuvo atsitiktinio sužalojimo, žmogus gali jausti skausmą, kuris ateina ir praeina, kuris sustiprėja vartojant ir palengvėja poilsis. Kai kurie pacientai pastebi, kad žastikaulio galva slysta iš vietos arba su jungtimi susilpnėja. Neatsitiktinis glenohumeral nestabilumas linkęs paveikti abu pečius, o sąnarys yra palaidas visomis kryptimis.
Glenohumeralinio nestabilumo gydymas skiriasi priklausomai nuo nestabilumo tipo ir paciento amžiaus bei motyvacijos. Atsitiktinio sužalojimo atveju peties patempimai iš pradžių gali būti imobilizuoti. Tada pacientas atlieka stiprinimo pratimų kursą, kad stabilizuotų sąnarį. Kai kuriems pacientams tinkamiausias gydymas yra chirurgija, todėl gali būti naudojami rakto skylutės arba įprasti chirurginiai metodai. Galima komplikacija po operacijos yra sumažėjęs glenohumeralinio sąnario judesių diapazonas, kuris kai kuriems sportininkams gali reikšti didelę peties negalią.