Receptoriai randami palei neuronų membranas ir yra baltymai, prie kurių jungiasi specifiniai neurotransmiteriai. Kai neurotransmiteriai jungiasi prie receptorių, jonų kanalai atsidaro ir užsidaro, sukeldami sužadinimo arba slopinamąjį atsaką neurone. Glicino receptorius yra jonotropinis arba ligandų valdomas receptorius, susidedantis iš daugelio skirtingų baltymų. Tai slopinamojo neurotransmiterio glicino receptorius ir plačiai paplitęs centrinėje nervų sistemoje.
Jonotropinis receptorius, pvz., glicino receptorius, yra tas, kuris sujungia neuromediatorių surišimą ir jonų kanalų veikimą į vieną molekulinį komponentą. Šio tipo receptoriai paprastai turi penkis skirtingus baltymus, išsidėsčiusius išilgai ląstelės membranos, ir visi jie prisideda prie porų formavimo arba jonų kanalo atidarymo. Kai neurotransmiteris prisijungia prie ligandų valdomo receptoriaus, jonų kanalai atsidaro ir sukelia atsaką. Šių receptorių atsakas paprastai būna greitas ir trumpas.
Glicino receptorius jungiasi prie slopinančio neurotransmiterio glicino, kuris sintetinamas iš serino. Serinas sukuriamas iš šalutinio produkto arba „tarpinio produkto“, susidarančio glikolizės metu – proceso, kurio metu gliukozė padalijama į dvi piruvinės rūgšties molekules. Tada gliciną gamina iš serino fermentas, vadinamas serino transhidroksimetilaze. Neurotransmiteris glicinas yra aminorūgštis, todėl ji yra baltymų statybinė medžiaga organizme.
Kai glicinas išsiskiria, jis suaktyvina glicino receptorių, prisijungdamas prie jo, todėl chlorido jonai patenka į neuroną ir sukelia hiperpoliarizaciją. Hiperpoliarizuotas neuronas yra tas, kurio ląstelės membranoje yra neigiamas elektros krūvis, dėl kurio atsiranda slopinamasis atsakas. Glicinas vadinamas slopinančia aminorūgštimi, nes sukelia slopinamąjį atsaką neuronuose.
Glicinas dalyvauja tinklainėje, apatinėje smegenų kamieno dalyje ir nugaros smegenyse, kur yra Renshaw ląstelės. Renshaw ląstelės yra interneuronai, o tai reiškia, kad jos jungia eferentinius arba perduodančius ir aferentinius arba priimančius neuronus neuronų keliais. Šias ląsteles sužadina motorinių neuronų kolateralės; tačiau kai glicinas prisijungia prie juose esančių receptorių, motoriniai neuronai yra slopinami. Tai pasikartojančio slopinimo pavyzdys.
Neurotransmiterio glicino gausu audinių baltymuose ir visuose kūno skysčiuose. Nors tai nėra nepakeičiama aminorūgštis, ji metabolizuoja tulžies druskas ir peptidus. Kai genai, koduojantys gliciną pašalinančius transporterius, yra pažeisti, atsiranda būklė, vadinama hiperglikemija. Ši būklė atsiranda, kai centrinėje nervų sistemoje yra didelis glicino kiekis ir pasireiškia tokie simptomai kaip nuovargis ir protinis atsilikimas.