Glikogeno sintazė yra vienas iš daugelio fermentų, randamų žmogaus organizme. Fermentas yra baltymų tipas, kuris katalizuoja arba pagreitina įvairias chemines reakcijas organizme. Glikogeno sintazė padeda gliukozę arba cukraus kiekį kraujyje paversti glikogenu. Gliukozė yra paprastas cukrus, kurį organizmo ląstelės naudoja energijai gaminti. Glikogenas yra angliavandenis, kuris yra pagrindinė gliukozės saugojimo forma ir daugiausia randamas kepenyse.
Glikogeno fermentas paverčia gliukozę konvertuodamas polimero grandines. Polimeras yra molekulių grupė, kurios susijungusios sudaro ilgas molekulių grandines. Šie polimerai gali sudaryti įvairaus dydžio struktūras. Glikogeno sintazė paverčia trumpas polimerines gliukozės molekulių grandines į daug ilgesnes glikogeno molekulių grandines, kurios geriau tinka žmogaus organizmui.
Nors glikogeno sintazė visada yra organizme, jos koncentracija kraujyje būna didžiausia per valandą po vidutinio sunkumo fizinio krūvio. Šis fermentas vaidina pagrindinį vaidmenį procese, žinomame kaip glikogenezė. Glikogenezė yra procesas, kurio metu atskiros gliukozės molekulės pridedamos prie glikogeno grandinių, kad ląstelės būtų paruoštos saugoti.
Medicininiai tyrimai, susiję su tiksliu glikogeno sintazės veikimu, yra nuolatinis procesas. Iki šiol bandymai su gyvūnais parodė, kad šis fermentas gali atlikti svarbų vaidmenį reguliuojant tiek gliukozės, tiek glikogeno kiekį organizme. Manoma, kad procesas, suaktyvinantis šį reguliavimo gebėjimą, vadinamas fosforilinimu.
Fosforilinimas apima cheminės medžiagos, žinomos kaip fosfatas, pridėjimą prie organinės molekulės, pavyzdžiui, baltymų molekulės. Šis veiksmas sukuria galimybę suaktyvinti arba išjungti kelis skirtingus baltymų fermentus. Tai labai svarbu, nes šis gebėjimas gali sukelti arba užkirsti kelią tokioms ligoms kaip diabetas ar vėžys.
Genetinės mutacijos gali sukelti glikogeno sintazės anomalijas, ypač šio konkretaus fermento trūkumus. Ši būklė vadinama 0 tipo glikogeno kaupimo liga. Šio tipo genetinė mutacija gali sukelti vadinamąją hipoglikemiją nevalgius arba nepakankamą cukraus kiekį kraujyje po ilgo laiko nevalgius. Deja, tiems patiems pacientams po valgio gresia hiperglikemija arba per didelis cukraus kiekis kraujyje. Yra dvi pagrindinės šios būklės versijos, iš kurių viena pirmiausia veikia kūno raumenis, o kita versija – kepenis.