Dauguma jaunų cukriniu diabetu sergančių žmonių nesuvokia, kad gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas naudojant gliukozės matuoklį, taip pat žinomas kaip savarankiškas gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas (SMBG), yra gana nauja diabeto priežiūros naujovė. Pirmasis gliukozės matuoklis buvo pagamintas aštuntojo dešimtmečio pradžioje, tačiau tik devintajame dešimtmetyje medicinos ir diabeto bendruomenės pradėjo suprasti, kokią įtaką ši technologija turės diabeto valdymui. Prieš pasirodant gliukozės matuokliui, diabetikai tirdavo savo šlapimą gliukozės kiekiui, o tai rodytų tik didesnį nei 1970 mg/dl gliukozės kiekį kraujyje, todėl diabeto valdymas yra gana netikslus mokslas. Tačiau gliukozės matuoklis leido diabetikams vis tiksliau reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, sumažinant ligos komplikacijų tikimybę ir pagerinant bendrą diabetikų sveikatą.
Prieš naudojant gliukozės matuoklį pirmą kartą, matuoklis turi būti sukalibruotas pagal gamintojo instrukcijas; kai kuriems skaitikliams prieš naudojant reikia įdėti kalibravimo juostelę, o kiti leidžia vartotojui įvesti kodą ant bandymo juostelių buteliuko. Kad išmatuotų gliukozės kiekį kraujyje, diabetu sergantis asmuo į matuoklį įkiša vieną vienkartinės tyrimo juostelės galą. Ant kito juostelės galo užlašinamas kraujo lašas; juostelėje esančios cheminės medžiagos susimaišo su kraujyje esančia gliukoze, todėl matuoklis gali aptikti ir išmatuoti gliukozę.
Gliukozės matuoklio technologija nuolat tobulėja. Neseniai buvo sukurti gliukozės matuokliai, skirti priimti kraujo mėginius iš kitų tyrimų vietų, išskyrus pirštų galiukus, pavyzdžiui, dilbių, žastų ar šlaunų. Tačiau gliukozės matuoklio rezultatai šiose vietose nėra tokie tikslūs; kai cukraus kiekis kraujyje greitai kinta, šiose vietose cukraus kiekis kraujyje pasikeičia ne iš karto, o kraujas, paimtas iš pirštų galiukų, rodo tiksliausią informaciją. Todėl gliukozės matuoklio vadovuose naudotojai įspėjami atlikti tradicinį pirštų lazdelių testą, jei jie mano, kad jie sugenda arba jei rodmenys, paimti iš kitos svetainės, atrodo neteisingi.
Gliukozės matuokliai turi ir kitų vertingų savybių. Šiandieninis gliukozės matuoklis yra mažesnis nei jo pirmtakai, todėl jį lengviau įsimesti į rankinę ar kišenę; kraujo lašas, kurio reikia norint ištirti gliukozę, taip pat tampa daug mažesnis, todėl galima lengviau, mažiau skausmingai atlikti gliukozės tyrimus ir gauti nuoseklesnius tikslus. Dauguma šiuolaikinių skaitiklių turi vidinę atmintį, skirtą naujausių gliukozės rodmenų saugojimui. Jie taip pat gali susieti su kompiuteriu naudodami specialų kabelį ir programinę įrangą, leidžiančią lengvai interpretuoti naujausius rezultatus. Daugelis endokrinologų – gydytojų, gydančių diabetą ir kitas endokrinines ligas – atsisiunčia savo pacientų skaitiklių rodmenis, leidžiančius jiems lengviau skirti tinkamą gydymą ir padėti pacientams rūpintis savimi.
Gliukozės matuoklio atsiradimas padėjo pailginti diabetu sergančių žmonių gyvenimo trukmę, nes leido jiems geriau kontroliuoti savo ligą; todėl galima teigti, kad gliukozės matuoklis yra vienas svarbiausių diabetiko pirkinių. Galima rinktis iš daugiau nei dviejų dešimčių gliukozės matuoklių. Kadangi tiek daug imamasi šio sprendimo, diabetikams labai svarbu žinoti kiek įmanoma daugiau apie kiekvieno matuoklio tikslumą ir turimas funkcijas.