Globalizacijos sociologija turi daug plačiai paplitusių pasekmių. Šis terminas reiškia visuomenės taikymą pasaulietiniams ryšiams plėsti. Labiausiai dėl technologijų pasaulis tapo „mažesnis“ ir daugeliu atžvilgių labiau susijęs – tai yra globalizacijos esmė. Sociologija reiškia socialinius žmonių grupių tyrimus. Sociologijos principų taikymas globalizacijos reiškiniui prilygsta globalizacijos nulemtai besikeičiančios žmonių socialinės dinamikos tyrinėjimui.
Norint suprasti globalizacijos sociologiją, labai naudinga suprasti kiekvieną elementą. Globalizacija yra augantis kultūrų sutapimas. Istoriškai daugelis kultūrų buvo izoliuotos įvairiais būdais. Daugelis buvo izoliuoti geografiškai, o kiti – tikėjimų ir kultūrų požiūriu. Dauguma kultūrų ar žmonių grupių iki šiol mažai stengėsi peržengti tam tikras kliūtis.
Pastaraisiais metais transporto ir technologijų pažanga šiek tiek privertė žmones susidoroti. Keliauti į kitas šalis nebereikia savaičių ar mėnesių, taip pat neįmanoma susisiekti su kuo nors kitame pasaulio krašte. Bendravimas yra beveik neribotas, kaip ir galimybė keliauti į skirtingas vietas. Šia prasme žmonės ne tik tapo labiau tarpusavyje susiję, bet ir šalys vis labiau įsitraukia į tarpusavyje susijusią prekybą ir politiką. Tai labiau sukūrė pasaulinę ekonomiką, kurioje vienos šalies veiksmai drastiškai paveikia kitas.
Visuomenėje populiarioji kultūra taip pat buvo globalizuota. Kai kurie globalizacijos sociologiją tyrinėjantys mokslininkai gali naudoti šį reiškinį kaip savo tyrimo centrą. Populiarioji kultūra anksčiau santykinai izoliavosi tam tikrame geografiniame regione ar kultūroje, o dabartinės populiariosios mados dabar gali peržengti nacionalines sienas.
Globalizacijos sociologija svarbi dėl daugelio priežasčių. Kaip ir dauguma mokslų, daugelis globalizacijos sociologijos srityje dirbančių specialistų tiesiog ieško naujos informacijos. Ši informacija yra praktiška, nes leidžia suprasti dinamiškas šiuolaikinės visuomenės socialines normas. Žmonėms visame pasaulyje vis labiau įsitraukus vieni į kitus, atsiras naujas elgesys ir pasekmės. Kai kurios iš šių pasekmių gali būti teigiamos, nors neigiami socialinės globalizacijos padariniai greičiausiai ir toliau pasireikš.
Kuo daugiau žinosime apie tai, kaip žmonės sąveikaus sustiprėjus globalizacijai, tuo geriau visuomenės gali būti pasirengusios kovoti su neigiamais padariniais ir priimti gėrį. Pavyzdžiui, vyriausybės gali naudoti šiuos principus, kad geriau valdytų savo žmones, o lyderiai gali turėti daugiau įgūdžių, reikalingų deryboms su kitais. Tai du iš daugelio pavyzdžių, kodėl šio mokslo studijos yra tokios labai svarbios šiuolaikiniame amžiuje.