Glottis yra terminas, naudojamas apibūdinti gerklų dalį, kurioje yra balso stygos. Tai taip pat apima balso klostes ir tarpus tarp jų. Glottis yra svarbus žmonių kalbos vystymuisi ir kūrimui.
Balso raukšlės yra atsakingos už garso vibracijas, kurios sukuria šiek tiek zvimbimo garsą. Būtent per šį procesą kalba tampa įmanoma. Tarimas yra pagrindinė glottis funkcija. Išmokus šiek tiek kontroliuoti šią kūno sritį, galima kalbėti įvairiomis tarmėmis.
Praktikuojant galima valdyti kai kurias glottis sukeliamas vibracijas. Tai svarbu mokantis kalbėti ir taisyklingai tarti skirtingus žodžius ir garsus. Tai taip pat padeda žmogui pakeisti savo balsą, kad galėtų kalbėti įvairiais dialektais ar net kitomis kalbomis. Šio valdymo tipo išmokimas taip pat naudingas mokantis groti tam tikrais muzikos instrumentais.
Valsalvos manevras taip pat įmanomas naudojant glottis. Tai daroma, kai žmogus prisiverčia iškvėpti uždarais kvėpavimo takais. Šis manevras atliekamas užspaudžiant nosį ir tuo pačiu uždarant burną.
Valsalvos manevras, pavadintas XVII amžiaus gydytojo Antonio Maria Valsalva vardu, dažnai naudojamas atliekant medicininę apžiūrą. Ši disciplina naudojama kaip priemonė įvairioms anatominėms funkcijoms tikrinti. Pavyzdžiui, jis dažnai naudojamas kaip širdies funkcijos patikrinimo būdas. Šis metodas taip pat gali būti naudojamas siekiant išlyginti slėgį tarp ausų ir sinusų.
Pats balso stygas susideda ne tik iš tikrųjų balso stygų, bet ir tai, kas žinoma kaip rima glottidis. Tai tarpas tarp balso stygų ir kremzlių, žinomų kaip aritenoidinės kremzlės. Tai tiesiog pora piramidės formos struktūrų, kurios yra gerklų arba balso dėžutės dalis. Balso stygos yra pritvirtintos prie šios kremzlių poros.
Gerklos yra tuščiavidurė struktūra, sujungta su trachėja, dar vadinama vėjo vamzdžiu. Gerklos ne tik padeda skleisti balso garsus, bet ir neleidžia maisto dalelėms patekti į kvėpavimo takus. Ši kūno dalis naudojama kalbant, kvėpuojant ar ryjant.
Glottis yra apsaugotas mažu atvartu, vadinamu antgerkliu. Šis atvartas pagamintas iš audinio, sudaryto iš elastingos kremzlės. Jį dengia gleivinė ir prisitvirtina prie liežuvio. Būtent šis audinio atvartas atsidaro ir užsidaro, kad maistas patektų į stemplę, o ne leistų jam patekti į trachėją.