Kas yra Glutaminas?

Moksliškai kalbant, glutaminas yra viena iš 20 aminorūgščių, kurias sudaro žmogaus organizmas. Ji laikoma nepakeičiama aminorūgštimi, nes ji gali būti gaunama iš glutamo rūgšties, kitos aminorūgščių šeimos nario. Glutamino ir glutamo rūgšties galima rasti baltyminguose maisto produktuose, tokiuose kaip pupelės, raudona mėsa, riešutai ir žuvis. Kūnas naudoja šią aminorūgštį psichinei funkcijai gerinti, cukraus kiekiui kraujyje kontroliuoti ir raumenų masei palaikyti, be kita ko.

Kaip papildas, glutaminas laikomas ir „smegenų maistu“, ir kaip raumenų masės didinimo priemonė kūno kūrėjams. Buvo žinoma, kad gydytojai jį naudoja alkoholizmo, lengvos depresijos ir raumenų išsekimo būklių, tokių kaip Hantingtono liga, gydymui. Glutaminas iš tikrųjų yra labiausiai paplitusi laisvos formos aminorūgštis, randama raumenų audiniuose. Streso metu organizmas gali jį atitraukti nuo raumenų, kad sustiprintų imuninę sistemą arba išvengtų cukraus kiekio kraujyje reakcijų. Štai kodėl daugelis kultūristų ir kitų papildų šalininkų dažnai prideda kasdienines glutamino dozes, kad išlaikytų gerą raumenų būklę.

Vidutinė dieta suteikia nuo 5 iki 8 gramų glutamino per dieną. Nebūtų neįprasta, kad besitreniruojantys kultūristai šį lygį padidintų iki 10 gramų ar daugiau su papildais. Kitiems, kuriems reikia kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, taip pat gali būti naudingas papildomas šios aminorūgšties kiekis. Kai kurie nemoksliniai tyrimai rodo, kad jis taip pat gali padėti pagerinti psichinę funkciją, nes organizmas natūraliai naudoja jį azotui transportuoti į smegenis ir nervų sistemą.

Žmogaus organizmui reikia kasdien suvartoti glutamino, todėl papildų vartojimas paprastai nėra laikomas kenksmingu ar nereikalingu. Didesnės dozės gali sukelti nemalonų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, viduriavimą, tačiau dauguma sveikų organizmų gali saugiai pasisavinti aminorūgščių perteklių. Papildomas glutaminas tiesiog lieka pakibęs raumenų audinyje, nebent organizmas jį pasisavintų kitiems tikslams. Kai kurie žmonės taip pat atranda, kad didesnis kiekis sumažina jų norą saldumynams ar užkandžiams tarp valgymų.