Glutetimidas yra raminamasis vaistas, kuris iš pradžių buvo pateiktas rinkai šeštajame dešimtmetyje, skirtas pacientams, sergantiems nemiga, gydyti. Gydytojai iš pradžių manė, kad šis vaistas yra gera alternatyva barbitūratams, bet vėliau nustatė, kad glutetimidas kelia didelį pavojų pacientams. Šis vaistas šiandien vartojamas retai ir dėl pramoginio vartojimo daugelyje regionų priskiriamas griežtai kontroliuojamai medžiagai; pacientams, turintiems teisėtų receptų, gali būti sunku jį įsigyti, nes vaistinės gali nereguliariai jo įsigyti.
Vaistas veikia kaip centrinę nervų sistemą slopinantis vaistas ir dažniausiai vartojamas tablečių pavidalu. Priklausomai nuo paciento, dozė gali skirtis. Pacientai toleruos glutetimidą, todėl jiems reikės didesnių dozių, kad jis būtų veiksmingas ilgą laiką. Nustojus vartoti vaistą, jiems taip pat gali kilti abstinencijos simptomų pavojus, kurie gali būti sunkūs. Paprastai būtina nutraukti vartojimą prižiūrint gydytojui, kuris gali sumažinti dozę ir gydyti paciento nutraukimą.
Glutetimidą vartojantiems pacientams taip pat gresia perdozavimas. Kaip ir kiti vaistai, veikiantys centrinę nervų sistemą, šis vaistas gali slopinti kvėpavimą ir širdies susitraukimų dažnį, jei jo vartojama didelėmis koncentracijomis. Vartodami vaistus pacientai gali ištikti komos ir gali pažeisti smegenis bei sukelti kitų komplikacijų. Tai gali būti ypač pavojinga naudojant migdomąją priemonę, nes kiti žmonės gali nesuprasti, kad pacientą ištiko bėda, nes paviršutinišką kvėpavimą ar gilų sąmonės netekimą jie priskiria normaliam miegui.
Šis vaistas taip pat gali sukelti priklausomybę. Jis gali sukelti euforinį poveikį, ypač sumaišytas su kai kuriais kitais vaistais, todėl pacientai jo ieško pramoginiais tikslais, net kai jiems to nereikia. Dėl galimo abstinencijos reiškinio pacientai gali tapti priklausomi nuo vaisto ir toliau vartos glutetimidą, kad išvengtų nemalonių vaisto vartojimo nutraukimo patirčių.
Yra daug kitų vaistų, skirtų miego sutrikimams gydyti, ir gydytojas gali pageidauti juos vartoti, nes jie gali būti saugesni ir patikimesni. Priklausomybė ir pramoginio vartojimo rizika gali būti būdinga šios klasės vaistams, nes daugelis veikia smegenis ir gali sukelti įvairius psichoaktyvius padarinius kaip netyčinį šalutinį poveikį. Gydytojai gali kontroliuoti prieigą prie šių vaistų, kad sumažintų piktnaudžiavimo riziką, ir paprastai juos išrašo tik trumpuoju laikotarpiu, skatindami pacientus kontroliuoti savo nemigą kitais būdais, pavyzdžiui, koreguoti miego įpročius.