Atgalinė grandinė yra logikos sistema, kurią naudoja dirbtinio intelekto sistemos. Jis skirtas išspręsti problemą, dirbant atgal nuo galutinio tikslo, laikantis taisyklių. Šį metodą gali naudoti įvairios sistemos – nuo programų, sprendžiančių šachmatų žaidimus, iki algoritmų, naudojamų identifikuoti nežinomus objektus. Pagrindas reikalauja tvirto programavimo su loginių ir naudingų indukcinių taisyklių rinkiniu, kurį sistema gali naudoti, kad tiksliai pereitų per kelias parinktis, kad pasiektų sprendimą.
Taikant šį metodą, sistemai taisyklių rinkinį pateikia programuotojas, kuris pateikia jai galutinį produktą arba tikslą. Sistema veikia atgal pagal taisykles, kad nustatytų, kaip galima pasiekti galutinį tikslą. Pavyzdžiui, naudojant atgalinę indukciją, kurią naudoja programos, sprendžiančios šachmatų žaidimus, kompiuteris gali užimti figūrų padėtį ir pereiti per keletą teiginių „jei-tada“, kad nustatytų tikėtiną judesių eigą žaidime. Kompiuteris taip pat gali naudoti atgalinę grandinę, kad ištirtų kitus galimus sprendimus ir šakas, kurios galėjo atsirasti žaidimo metu, kad pakeistų rezultatą.
Sistemose, kuriose naudojamas atgalinis grandininis ryšys, gali būti taikomos skirtingo sudėtingumo taisyklės, atsižvelgiant į tai, kokį darbą joms reikia atlikti. Pavyzdžiui, sistemai, galinčiai identifikuoti gėles, gali prireikti daugybės šakojimosi parinkčių, kad būtų galima tiksliai nustatyti rūšis, į kurias ji žiūri. Jis gali prasidėti nuo daugybės teiginių, susijusių su spalva, pereiti per gėlių tipus, žiedlapių skaičių, žalumynus ir kitas charakteristikas bei nustatyti konkrečios gėlės tapatybę atsakant į klausimus kiekviename žingsnyje, kad būtų nustatytas galutinis atsakymas. Klaidos šiame procese gali sukelti identifikavimo klaidas.
Ši samprotavimo sistema reikalauja paprastos logikos. Sistema išnagrinėja faktą, nustato, ar jis tinka tam tikram produktui, ir žengia kitą žingsnį. Jei faktas nesutampa su turima informacija, jis yra neteisingas, o atgalinio grandinės logika gali atmesti šį faktą ir kitus, kurie gali nuo jo atsiskirti. Tinkami faktai leidžia programai veikti pagal logiką ir ištirti besišakojančius faktus, kad išsiaiškintumėte, kas geriausiai tinka. Tai gali puikiai pasiteisinti atliekant įvairias užduotis.
Dirbtinis intelektas nėra vienintelis subjektas, galintis naudoti atgalinę grandinę. Tyrėjai, dirbantys su primatais, pastebi, kad kai kurios rūšys naudoja šį loginį metodą problemoms spręsti. Tai parodo gebėjimą suprasti problemas ir sukurti sistemą joms spręsti.