Elektroninių ryšių sistemoje grįžtamasis praradimas yra signalo dalis, kuri atsispindi atgal į siųstuvą. Grąžinimo praradimą dažniausiai sukelia kabelių ir kabelių jungčių trūkumai arba varžos neatitikimai. Bet kokia tokiu būdu atsispindėjusi energija sumažina bendrą perduodamo signalo galią ir gali sukelti signalo priėmimo ir aiškumo problemų.
Paprasčiausią ryšio sistemą sudaro kabelis su siųstuvu ir viename gale bei imtuvas kitame. Siųstuvo siunčiamas signalas nukeliauja kabeliu ir yra apdorojamas imtuvo. Netgi tokia paprasta sistema kaip ši turi tam tikrą grąžos nuostolį. Kaip balsas, sklindantis tuneliu, sukels aidą, dėl kurio atsiranda iškraipymų, taip kabeliu sklindantis signalas aidės ir sukels grįžtamąjį praradimą.
Grąžinimo praradimą sukelia sistemos laidų trūkumai. Šie trūkumai gali atsirasti bet kuriuo gamybos ar montavimo proceso metu. Dėl laidų netobulumo susidaro netolygi varža, o tai reiškia, kad kabelis gali sukurti didesnį ar mažesnį pasipriešinimą signalo srautui viename fiziniame taške nei kitame. Kai kurios signalo dalys iš esmės gali įstrigti ir atsispindėti atgal link siųstuvo, jei jos negali įveikti pasipriešinimo bet kuriame grandinės taške. Atskiros problemos gali būti lengvai nepaisomos, tačiau jos gali padidėti per visą sistemos trukmę ir sukelti didelių grąžos nuostolių.
Netolygi varža gali atsirasti dėl netinkamo įrengimo. Jei laidai nėra tinkamai nukirpti, jei kabelis suspaustas ne taip, kaip jis buvo suprojektuotas, arba jei kabelio galai nėra tinkamai sumontuoti, gali kilti varžos problemų. Neatitinkantys komponentai taip pat gali sukelti grąžinimo nuostolius, jei vieno komponento varža yra daug didesnė arba mažesnė nei kito sistemos komponento varža.
Tobulėjant telekomunikacijų technologijoms, grąžos praradimas tapo didesne problema. Daugelyje ryšių sistemų dabar naudojamas dvikryptis signalizavimas, todėl signalai nebėra tiesiog siunčiami iš siųstuvo į imtuvą. Dažniau naudojami siųstuvai-imtuvai, kurie ir perduoda, ir priima signalus.
Tokiose sistemose problema išauga. Aidas veikia ne tik viename taške gaunamą signalą, bet ir visus visos sistemos duomenis. Siųstuvas-imtuvas galėjo išsiųsti signalą ir klausytis atsakymo, kai į jį atsispindi jo paties signalo aidai.