Kai kietos medžiagos išorė yra poliruota ir išgraviruota rūgštimi, jos paviršiuje pro šviesos mikroskopą galima pamatyti linijas. Šios linijos yra grūdelių ribos arba linijos, žyminčios išorinį grūdelių kraštą, į kristalus panašios formos, kurios susidaro medžiagai vėsstant iš skystos į kietą. Kietosios medžiagos, nesudarančios grūdelių, vadinamos amorfinėmis, nes jas sudarantys atomai nesusitvarko į raštus, kaip kristalinėse kietosiose medžiagose.
Kristalinėse medžiagose esantys grūdeliai susidaro panašiai kaip snaigių kristalai, kai vanduo užšąla. Kol skystis neužšąla, viduje yra vietų, kurios yra vėsesnės nei likęs skystis. Grūdai auga iš šių vietų į išorę, kol pasiekia kitą grūdą ir sustoja. Kai visas skystis tarp grūdų, augančių vienas į kitą, sustingsta į kietą medžiagą, sustojus augimui susidaro grūdų riba.
Geri kristalinių kietųjų medžiagų pavyzdžiai yra metalai ir metalų lydiniai. Metalurgai, užsiimantys metalų savybių projektavimu, nustato, kad grūdelių riba yra svarbi keičiant metalų veikimą įvairioms reikmėms. Grūdelių dydis ir forma bei jų ribos gali būti keičiamos kaitinant ir šaldant metalą skirtingu greičiu arba šaltai apdirbant grūdelius, ploninant juos suspaudžiant smūgio metu kambario temperatūroje.
Norint pakeisti metalo savybes, jis yra veikiamas pakankamai šilumos, kad grūdelių ribos ištirptų ir pasikeistų. Šis procesas vadinamas atkaitinimu, kai kuo lėtesnis aušinimo greitis, tuo didesnis susidaro grūdelių dydis. Kai metalinė dalis yra įtempta, metalo atominių sluoksnių defektai ir skylės, vadinamos dislokacijomis, juda iš grūdelio vidaus link grūdelių ribos. Jei metalas greitai atšaldomas, grūdeliai turi mažiau laiko augti, jie tampa mažesni, o išnirimai susitinka su atspariomis ribomis, kurios suteikia metalui tvirtumo – pavyzdžiui, smulkiagrūdžiai geležies lydiniai. Jei metalas vėsta lėtai, grūdeliai yra didesni, nes išnirimai turi daugiau laiko judėti link ribos, nesukeliant didesnės skylės ar įtrūkimo. Metaluose, tokiuose kaip varis ir aliuminis, matomi dideli grūdeliai, kurie yra plastiški, lengvai išsitęsia ir lėtai trūkinėja.
Grūdų riba yra grūdų paviršiaus sritis, kuri yra labiau pažeidžiama tiek koroziniam cheminių teršalų poveikiui, tiek priverstiniam įtrūkimų augimui, dėl kurio laikui bėgant gali sugesti arba sulūžti metalinė dalis. Metalai su smulkiais grūdeliais paprastai yra stipresni nei didesnio grūdėtumo metalai, tačiau jų ribose padidėja galimybė įtrūkti, todėl jie tampa trapūs ir lūžta be įspėjimo. Plyšiai kaliosiose metalinėse dalyse, pavyzdžiui, purkštukuose naudojamų aliuminio lydinių, kurių grūdelių ribose yra nedaug išnirimų, auga lėtai. Juos galima saugiai sekti laikui bėgant, kad būtų galima numatyti, kiek metalinėje dalyje liks gyvybės arba kiek laiko ta dalis nebegali tinkamai veikti.