Grupės lyderystė – tai procesas, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį ir nukreipti kryptį konkrečiai žmonių grupei. Tokio tipo vadovavimas dažnai apima grupės dalyvių veiksmų palengvinimą ir vadovavimą jiems, taip pat atsakomybės už grupės pastangų rezultatus prisiėmimą. Egzistuoja daugybė skirtingų požiūrių į vadovavimą grupei, skirtingose aplinkose naudojami skirtingi stiliai.
Vienas požiūris į vadovavimą grupei yra žinomas kaip autokratinis. Ši strategija apima centrinio proceso naudojimą priimant sprendimus dėl politikos ir procedūrų. Dažnai tokio tipo įmonių vadovybė šią atsakomybę paveda pagrindinei vadovų grupei, reikalaudama juos atsakyti už priimtus sprendimus. Nors darbuotojai paprastai gali laisvai teikti rekomendacijas savo vadovams ar vadovams, jie patys aktyviai nedalyvauja sprendimų priėmimo procese. Vietoj to, jie vykdo grupės vadovo nurodymus.
Kitoks požiūris į vadovavimą grupei yra žinomas kaip demokratinis stilius. Šis modelis dažnai naudojamas situacijose, kai keli žmonės dalijasi atsakomybe už grupės veiksmus. Nors vis dar yra pagrindinis sprendimų priėmėjas, tas asmuo veikia kaip pagalbininkas, aktyviai klausinėdamas grupės narių minčių ir idėjų. Tačiau, kai sprendimas bus priimtas, visi grupės nariai, įskaitant grupės vadovą, laikysis rezultato.
Laissez-faire stilius yra dar vienas požiūris į vadovavimą grupei. Kartais vadinamas „rankų išjungimo“ metodu, šis metodas iš esmės suteikia grupei išteklių, reikalingų paskirtoms užduotims atlikti, tada pasitraukia iš kelio ir leidžia grupės nariams atlikti būtinas užduotis be tiesioginio ar menkai įsikišimo. grupės lyderis. Taikant šį metodą, grupės vadovas išlieka pasirengęs atsakyti į klausimus, motyvuoti ir padėti tada, kai to pageidauja grupės nariai, tačiau kitu atveju jis yra šiek tiek atitrūkęs nuo proceso.
Vienas požiūris į vadovavimą grupei, kuris, kai kurių nuomone, nėra tikras lyderystė, yra žinomas kaip abdakratiškas vadovavimo stilius. Taikant šį modelį, paskirtas grupės vadovas iš viso neturi autoriteto grupės nariams. Skatindamas daug kūrybiškumo, galinčio paskatinti naujas naujoves, šis grupės lyderystės modelis turi didžiausią potencialą neatlikti esminių užduočių, nes nėra kam bet kuriuo lygmeniu nukreipti grupės vykdomus veiksmus.
Daugelis lyderystės mokymo kursų tam tikru būdu apims visus keturis šiuos stilius, dažnai nustatydami scenarijus, kai kiekvienas požiūris gali būti naudingas grupei. Kaip komandos formavimo pastangų dalis, demokratinis požiūris yra naudingas, kai reikia remtis visų grupės narių talentais ir patirtimi, o autokratinis požiūris yra labai veiksmingas, kai reikia greitai priimti sunkius sprendimus. Daugelyje lyderystės mokymo ir tobulinimo seminarų bei nuolatinių grupių lyderystės mokymo kursų pabrėžiama, kad kiekvienas iš šių metodų gali būti įtrauktas į vienos grupės dinamiką ir naudojamas tada, kai ir kaip tinkamiausia. Dėl šios priežasties dažnai rekomenduojama, kad tikrieji grupės lyderiai gebėtų tiksliai įvertinti grupės poreikius ir gebėjimus, kad galėtų nuspręsti, kuris požiūris yra naudingiausias tam tikru momentu.