Finansų srityje „grupinė bankininkystė“ gali reikšti bankininkystę, teikiamą konkrečiai žmonių grupei, teikiant individualias paslaugas pagal jų poreikius, arba holdingo, valdančios kelis bankus, sukūrimą. Bankininkystės tipas paprastai aiškus iš konteksto, nes šios dvi sąvokos labai skiriasi.
Pirmąja prasme grupinė bankininkystė dažnai iškyla darbuotojų, kurie kartu įstoja į banką ar kredito uniją, kontekste. Darbdavys bendradarbiauja su banku, kad sukurtų skatinimo programą, skatinančią žmones registruotis. Grupės nariai gali gauti nuolaidas mokesčiams, prieigą prie specialių paslaugų ir didesnę pensijų sąskaitų kontrolę, taip pat draudimo ir kitų produktų pasiūlymus. Nors žmonės neprivalo dalyvauti grupinėje bankininkystėje, programos privalumai dažnai yra įtikinamas argumentas prisijungti.
Bankams grupinė bankininkystė suteikia paruoštą klientų grupę, o tai yra išskirtinė nauda. Bankas neprivalo samdyti klientų, nes jie registruojasi patys. Be to, biurokratinės išlaidos, susijusios su tokiais dalykais kaip tiesioginis darbo užmokesčio įnašas, labai sumažėja, kai darbdaviai ir darbuotojai bankų atlieka toje pačioje vietoje. Bankai gauna prieigą prie kapitalo per grupės bankininkystės dalyvių indėlius, o dalyviai gauna tokias lengvatas kaip specialios palūkanų normos, sąskaitos funkcijos, pvz., nemokami kelionės čekiai ir kt.
Grupinėje bankininkystėje dalyvaujantys kooperatyvai neprivalo būti tos pačios įmonės darbuotojai. Būsto kooperatyvai gali naudoti panašias sistemas, o žmonės taip pat gali bankuoti kaip su bažnyčia ar kita organizacija susijusi grupė. Banko politika skiriasi, todėl žmonės, kurie domisi galimybe sukurti grupinės bankininkystės programą, turėtų susitarti dėl susitikimo su banko atstovu, kad sužinotų apie galimas galimybes ir reikalavimus, pavyzdžiui, minimalų narių skaičių.
Grupinė bankininkystė, suprantama kaip kontroliuojančiosios įmonės, kontroliuojančios bankus, susideda iš kontroliuojančiosios bendrovės, turinčios didžiąją dalį dviejų ar daugiau bankų. Bankai turi savo valdybas ir yra nepriklausomi subjektai, tačiau kontroliuojančioji bendrovė kontroliuoja jų veiklą ir turi teisę nugalėti kitus akcininkus. Atsižvelgiant į regioninius įstatymus ir turimų akcijų procentą, kontroliuojančiosios bendrovės nuosavybės teisę gali tekti patvirtinti vyriausybės reguliuotojų, kad būtų išspręstas susirūpinimas dėl galimybės sukurti bankų monopolį, kai laisvos rinkos konkurencija yra ribojama, nes viena bendrovė kontroliuoja didžiąją dalį bankininkystės paslaugas siūlančios įmonės.