Grupės emocijos yra terminas, vartojamas apibūdinti bendrą grupės emocinę būseną, kuri kyla iš grupę sudarančių asmenų emocinę būseną ir daro jai įtaką. Ši emocijų forma dažnai tiriama sociologijoje ir psichologijoje dėl jos svarbos grupės dinamikai ir įtakos individų emocinėms būsenoms. Tai taip pat domina lyderystės ir ugdymo studijas, nes efektyvus grupės emocijų valdymas gali labai padidinti grupės efektyvumą atliekant tam tikrą užduotį ir grupės gebėjimą įgyti naujų įgūdžių ir žinių.
Du pagrindiniai požiūriai linkę dominuoti tarp galimų grupės emocijų reiškinio tyrimo būdų: požiūris iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų. „Iš viršaus į apačią“ metodas pabrėžia poveikį, kurį grupės emocinė būsena daro atskiriems grupės nariams. Grupės emocijos gali stipriai sustiprinti ir pakeisti asmenines emocijas, ypač darniose grupėse, kurių tikslai yra svarbūs asmenims. Tai taip pat gali nustatyti socialinius suvaržymus, kurie riboja tam tikrų emocijų buvimą ar bent jau jų išraišką, kurios nesutampa su grupės emocijomis. Grupės narių emocijų panašumai ir skirtumai gali būti naudojami vertinant visos grupės darną.
„Iš apačios į viršų“ metodas sutelkiamas į tai, kaip atskirų grupės narių emocijos veikia visos grupės emocinę būseną. Šiuo požiūriu pagrįsti tyrimai linkę nagrinėti, kaip individualūs emocijų aspektai, įskaitant emocinę brandą, besikeičiančias nuotaikas ir asmenines vertybes, sukelia atsirandančias grupines emocijas, kurios paveikia visus grupės narius. Kitas svarbus šio požiūrio aspektas yra emocinis poveikis tų, kurių emocinis elgesys smarkiai skiriasi nuo „grupės vidurkio“. Tikrai išsamus grupės rodomų emocijų tyrimas turi apimti ir iš viršaus į apačią, ir iš apačios į viršų metodus.
Grupės emocijos dažnai tiriamos atsižvelgiant į lyderystę. Daugelis lyderystės teorijų yra tiesiogiai ar netiesiogiai pagrįstos idėja, kad lyderystės įgūdžiai turėtų apimti gebėjimą tam tikru mastu manipuliuoti grupės emocijomis. Natūralūs lyderiai gali tai padaryti tiesiog dėl vidinių savo asmenybės aspektų, o kiti turi išmokti konkrečių lyderystės metodų, leidžiančių manipuliuoti grupės emocijomis. Be to, grupės emocijas dažnai labiau įtakoja lyderio emocijos, o ne kitų atskirų narių emocijos.