Grupinis konsultavimas yra terapijos forma, kuri teigia, kad žmonėms naudinga bendra patirtis. Paprastai tai yra skirta tam tikram klausimui, pavyzdžiui, obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui ar pykčio valdymui. Nors terapeutas paprastai vadovauja grupei, kitų narių indėlis laikomas vertingu, nes visi grupės nariai turi panašių problemų.
Vienas iš pagrindinių grupinio konsultavimo principų yra mintis, kad sprendžiant konkrečias problemas gali kilti izoliacija ir jausmas, kad žmogus vienas susiduria su savo problemomis. Šia konsultavimo forma bandoma kovoti su izoliacija suburiant žmones, turinčius panašių problemų, kad būtų užtikrinta, jog sunkumai nėra būdingi vienam asmeniui. Be to, kitų žmonių, turinčių panašių bėdų, pažinimas gali paguosti asmenis, kurie savo šeimoje ir draugais negali susisiekti su žmonėmis, turinčiais tą pačią problemą.
Grupinis konsultavimas gali būti labai organizuotas, kai žmonės kartu atlieka tam tikrą veiklą ir dalijasi rezultatais. Arba tai gali būti laisvesnė, kai nariai dalijasi savo aktualijomis, susijusiomis su grupės tikslu. Vieno asmens žodinis indėlis į grupę gali būti aptariamas, patvirtintas ir išprovokuoti kitų grupės narių problemų sprendimą sesijos metu. Tai taip pat gali būti įėjimas į diskusiją apie tam tikrą ligos ar būklės aspektą, kuriai tada pirmiausia vadovauja terapeutas.
Skirtingos grupės taip pat gali apimti skirtingas psichologines minties mokyklas. Pavyzdžiui, į Jungo orientuotą grupę, kuri susiduria su depresija, sapnuose gali įvertinti simbolius, kurie galėtų atskleisti kiekvieno nario būklę. Į geštaltą orientuota grupė gali būti skatinama suabejoti asmens motyvais ir įvertinti tiek žodinę, tiek kūno kalbą. Konfrontacija geštalto terapijoje yra laikoma gyvybiškai svarbia gydymo dalimi.
Kai kurios grupinės terapijos formos vyksta psichiatrijos ligoninėse. Tokios terapijos sėkmė dažnai priklauso nuo žmonių sąlygų įvairovės. Kitos grupės yra labiau panašios į anoniminių alkoholikų susirinkimus ir gali būti ne konsultanto nukreiptos, bet gali būti tik keletas žmonių, kurie susitinka, kad padėtų išsivaduoti iš priklausomybės.
Daugelis didelių terapijos įmonių dabar siūlo grupinę terapiją kaip alternatyvą privačioms konsultacijoms. Tokios grupės gali nagrinėti tokias temas kaip gyvenimas su nerimu, specialiųjų poreikių vaiko auklėjimas, gyvenimas su sielvartu ar gyvenimas su depresija. Kai kuriems žmonėms grupinio konsultavimo patirtis yra geresnė alternatyva nei privati terapija, nes ji paprastai kainuoja mažiau. Dažnai ši konsultavimo forma yra apdrausta, o daugelis grupių siūlo slenkančius mokesčius tiems, kurie neturi draudimo.
Skiriasi ir grupinės terapijos trukmė. Kai kurios konsultavimo grupės vyksta tam tikrą laiką, o kitos yra neribotos, todėl žmonės gali prisijungti pagal poreikį. Įprastai laisvos formos grupės yra atviros ir gali trukti neribotą laiką. Labiau organizuotos grupės gali trukti tam tikrą laiką, joms prireikti medžiagos, studijų knygų ar pan. Šioms grupėms gali prireikti laiko įsipareigojimo ir išankstinio mokėjimo.
Ne visos grupinio konsultavimo pastangos yra visiškai sėkmingos. Kartais terapija nukenčia, jei grupė yra per didelė arba per maža. Taip pat gali kilti problemų, kai atrodo, kad vienas asmuo monopolizuoja grupę. Paprastai konsultavimas geriausiai veikia, kai patyręs terapeutas gali nukreipti asmenį, kuris per daug dalijasi, ir suteikti žmonėms vienodą laiką pasidalinti savo idėjomis, problemomis ar nuomonėmis.
Žmonių terapijos poreikis gali skirtis, todėl paprastai į tuos, kurie monopolizuoja grupę, nereikėtų žiūrėti iš aukšto, o nukreipti į privačias konsultacijas, kur tik jie gali būti dėmesio centre. Po kurio laiko privačiuose užsiėmimuose žmogus gali jausti mažiau poreikį monopolizuoti grupinį užsiėmimą.