Kas yra grynoji dabartinė vertė?

Grynoji dabartinė vertė (NPV) reiškia dabartinę tikėtinų pinigų srautų vertę. Jis naudojamas norint palyginti įvairias investicijas, nesvarbu, ar tai būtų įmonės vidaus investicijos, paprastai vadinamos projektais, ar įmonės ar asmens padarytos išorinės investicijos. Naudojama grynoji dabartinė vertė, nes gali būti sunku palyginti investicijas, ypač kai yra skirtingos investicijų vertės arba skiriasi numatomas pelnas, mokėtinas skirtingu laiku. Naudojant šių apskaičiuotų investicijų dabartinę vertę ir numatomą pelną, investicijas galima lyginti tolygiai ir pagal tai priimti sprendimą, kuri yra pelningiausia.

Norint apskaičiuoti grynąją dabartinę projekto ar investicijos vertę, laukiamo pelno vertė pirmiausia turi būti diskontuota iki dabartinės vertės. Norma, kuria numatomas pelnas diskontuojamas, vadinama diskonto norma arba kliūtine norma. Paprastai diskonto norma apskaičiuojama nustatant palūkanų sumą, kurią investuotojas galėtų uždirbti per naudojamą laikotarpį – paprastai vienerius metus – investuodamas į saugesnę investiciją, pavyzdžiui, leisdamas pinigams uždirbti palūkanų taupomojoje sąskaitoje.

Norint apskaičiuoti NPV, pirmiausia reikia nustatyti, kokie numatomi pinigų srautai turėtų būti per visą investicijos laikotarpį, pradinę investiciją traktuojant kaip neigiamą pinigų srautą. Toliau reikia nustatyti diskonto normą, nustatant, kokia grąžos norma būtų pasirinkus saugesnę investiciją. Tada diskonto norma naudojama numatomiems pinigų srautams diskontuoti, kaip nurodyta toliau.

NPV = C0 + [Ct / ((1+r)t)]

C0 yra pradinės kapitalo išlaidos

Ct yra pinigų srautas, kurio tikimasi per tam tikrą laikotarpį (ty per metus)

r yra diskonto norma (saugios investicijos palūkanos)

t yra laikotarpis (ty pirmi metai, antri metai)

Naudojant grynąją dabartinę vertę projekto ar investicijų pelningumui įvertinti, paprastai reikia atsiminti, kad šiuo metodu daroma prielaida, kad sąlygos išlieka stabilios per visą projekto ar investicijos laikotarpį, o tai retai pasitaiko realybėje. Be to, diskonto norma yra pagrįsta prielaida, kokia būtų saugi investicija. Diskonto normai nustatyti gali būti naudojami įvairūs metodai – nuo ​​10 metų trukmės obligacijos palūkanų normos naudojimo iki kapitalo turto kainų nustatymo modelio (CAP-M) taikymo. Kad ir koks būtų naudojamas metodas, reikia atlikti diskonto normos jautrumo analizę, kad būtų galima nustatyti, kiek projektų ar investicijų pelningumas gali skirtis atsižvelgiant į skirtingą scenarijų.

Grynoji dabartinė vertė paprastai apskaičiuojama to paties projekto ar investicijos vidinės grąžos normos (IRR) liestine. Vidinė grąžos norma apskaičiuojama nustatant diskonto normą, kuriai esant grynoji dabartinė vertė būtų lygi nuliui. Nors kiekvienam scenarijui bus taikomi keli vidinės grąžos normos sprendimai, grynoji dabartinė vertė ne visada gali koreliuoti su vidine grąžos norma, o vidinė grąžos norma turi trūkumą, nes naudojama tik viena vertė visam laikotarpiui, o dabartinė vertė gali būti apskaičiuojama naudojant skirtingas diskonto normas skirtingiems laikotarpiams. Vidinės grąžos normos apskaičiavimas suteikia tolesnę perspektyvą projekto ar investicijų pelningumo vertinimui.