Gydymas fluoru – tai odontologinė procedūra, skirta dantų emaliui stiprinti naudojant fluoridą. Paprastai jis tepamas tiesiai ant dantų gelio, lako ar putų pavidalu. Šis natūraliai susidarantis mineralas gali padėti sustiprinti dantų emalį nuo rūgščių, kurios gali jį pažeisti. Daugeliui odontologinių pacientų gydymo fluoru nereikia, todėl vaikams ir paaugliams, kurių dantys vis dar vystosi, svarbiausias yra reguliarus gydymo fluoru naudojimas. Žmonėms, sergantiems dantenų ligomis, burnos džiūvimu arba naudojant tam tikrus dantų gydymo prietaisus, gali būti naudinga papildoma apsauga, kurią gali suteikti gydymas fluoru. Žmonėms, kuriems ertmės atsiranda dažniau nei įprasta, taip pat gali būti naudinga reguliariai gydyti fluoru.
Įprastą gydymą fluoru atlieka odontologas arba dantų higienistas odontologo kabinete. Ant dantų galima tepti fluoro laką arba naudoti burnos apsaugą dantis užtepti putomis ar geliu. Kai kurie odontologai ir gydytojai gali skirti fluoro, skysto arba tablečių pavidalu, naudoti namuose.
Vaikai ir paaugliai nuo šešių mėnesių iki 16 metų dažnai gydomi fluoru kaip savaime suprantamas dalykas. Fluoras gali sukelti sveikatos problemų, kai vartojamas didelėmis koncentracijomis, todėl manoma, kad kiekvieną gydymą fluoru geriausia skirti odontologui ar kitam sveikatos priežiūros specialistui. Dažniausias gydymo fluoru šalutinis poveikis tikriausiai yra fluorozė – būklė, kai pakeičiama dantų spalva. Jie gali pasirodyti išmarginti baltomis dėmėmis arba tapti rusvos spalvos. Profesionalus dantų balinimas paprastai gali ištaisyti bet kokį fluorozės sukeltą spalvos pakitimą; kitu atveju būklė paprastai nelaikoma sunkia.
Daugumai žmonių po 16 metų nereikia papildomo gydymo fluoru, nebent jie kenčia nuo dantų sveikatos problemų. Kiekvienas, kuriam per metus susidaro daugiau nei viena nauja danties ertmė, gali gauti naudos iš reguliaraus gydymo fluoru. Žmonėms, sergantiems dantenų ligomis arba apskritai blogai besilaikantiems dantų higienos, gali prireikti papildomos apsaugos – reguliariai gydytis fluoru. Dėl būklių, kurios sukelia chronišką burnos džiūvimą, kartais gali prireikti gydymo fluoru, nes seilių trūkumas burnoje gali pakenkti natūraliai apsaugai nuo dantų ėduonies.
Kai kurie odontologiniai prietaisai gali padidinti dantų ėduonies riziką, todėl gali prireikti reguliariai gydytis fluoru. Breketai, karūnėlės ir tilteliai gali padidinti dantų ėduonies riziką, nes gali būti sunku pašalinti apnašas ir maisto likučius nuo dantų paviršiaus po šiais prietaisais.