Sąvoka „gynybos mechanizmas“ vartojama dviem skirtingais būdais. Abu reiškia savisaugos jausmą, kai organizmas elgiasi taip, kad būtų išvengta žalos, kuri gali pasireikšti fizinės ar psichologinės žalos forma. Gynybos mechanizmai plačiai naudojami visame gamtoje ir žmonių visuomenėje, be to, jie yra įvairių formų.
Biologijoje gynybos mechanizmas yra fizinės gynybos forma. Daugelis organizmų turi apsaugą, leidžiančią jiems kovoti, nuo nuodų, dėl kurių jie pavojingi valgyti, iki dantų, kuriais jie gali įkąsti užpuolikams. Žmonės ir gyvūnai juos naudoja norėdami išlikti gyvi, be to, jie skatina rūšies išlikimą, nes potencialūs plėšrūnai sužino, kad organizmai, turintys tokius mechanizmus, yra pavojingi.
Kalbant apie žmones, gynybos mechanizmas yra psichologinis reiškinys, naudojamas kaip savisaugos nuo psichologinių sužalojimų forma. Freudas, garsus psichologinės srities veikėjas, sukūrė teoriją, paaiškinančią didelę psichologinio elgesio šeimą. Jo argumentas buvo toks, kad žmogus nesąmoningai elgėsi, kad apsisaugotų nuo žalingų ar grėsmingų situacijų. Tokios situacijos gali būti konfliktas, stiprus nerimas, gėda, situacijos, keliančios grėsmę savigarbai ir pan.
Freudas pripažino daugybę gynybinių veiksmų, kurie tam tikru lygiu pasireiškė kiekvienam, įskaitant visiškai sveikus asmenis. Iš tiesų daugelis vaidina svarbų vaidmenį socializuojant ir leidžia žmonėms veikti visuomenėje. Kitus jis vadino problemiškesniais, ir tai rodo, kad pacientui gali išsivystyti rimta psichologinė problema. Pavyzdžiui, neigimas yra kraštutinės gynybos mechanizmo pavyzdys, kuris gali būti labai žalingas. Taip pat represijos gali būti pavojingos.
Kai kurie daugelio žmonių gynybos mechanizmų pavyzdžiai yra intelektualizacija, atsiribojimas, humoras, sublimacija, reakcijos formavimas ir altruizmas. Terapijoje dalyvaujantys žmonės gali praleisti šiek tiek laiko tyrinėdami savo gynybinius veiksmus ir nustatydami, kurie iš jų yra sveiki, o kurie gali būti pavojingi. Terapeutas gali dirbti su klientu, kad nustatytų gynybos mechanizmus darbe ir ištirtų jų šaknis, taip pat pateiktų pasiūlymų, kaip padėti pacientams išvengti pavojingesnių.
Gynybos mechanizmai taip pat gali tapti problemomis tarpasmeniniuose santykiuose ir dažnai yra grupės ar porų terapijos tema. Svarbu, kad terapeutai dirbdami su klientais atskirtų skirtingus elgesio tipus ir jų funkcijas bei suprastų, kad toks gynybos mechanizmas iš prigimties nėra blogas.