Gyvenimo lygis – tai bendras demografinis matas, kuriuo bandoma sujungti įvairias sąlygas, tokias kaip išsilavinimas, perkamoji galia ir sveikatos priežiūra, į išmatuojamą statistiką. Tai skiriasi nuo susijusio, bet miglotesnio mato, žinomo kaip gyvenimo kokybė, kuris taip pat atsižvelgia į subjektyvesnius veiksnius, tokius kaip laisvalaikio galimybės ir laimė. Ši priemonė naudojama įvairiais būdais, dažniausiai lyginamojoje ekonomikoje, kurioje šalys vertinamos viena prieš kitą pagal savo piliečių finansinę būklę.
Viena iš pagrindinių pragyvenimo lygį lemiančių sumanymų yra ta, kad tai neapsiriboja tiesiog bendro šalies gerovės, kurią atspindi bendras bendrasis vidaus produktas (BVP), matavimas. Vien pagal šį rodiklį tokios šalys kaip JAV ir Kinija neišvengiamai užima aukščiausią vietą arba šalia jos dėl savo ekonomikos dydžio. Tačiau įvertinus papildomus veiksnius, turinčius įtakos gyvenimo lygiui, reitingai gali labai pasikeisti.
Ekonomikos tyrinėtojų nuomonės dėl idealaus vadinamojo ingredientų sąrašo, kuris turėtų sudaryti gyvenimo lygio matą, skiriasi. Pavyzdžiui, kai yra tiek daug skirtingų būdų įvertinti šalies sveikatos priežiūros kokybę, nėra vieno konkretaus veiksnių sąrašo, kuris sudarytų vieningą gyvenimo lygio formulę. Dėl to įvairių tyrimų grupių sugeneruota daug skirtingų statistinių duomenų, kuriuos galima pavadinti gyvenimo lygiu.
Nepaisant to, yra keletas pagrindinių veiksnių, kurie lemia daugumą gyvenimo lygio vertinimų. Vienas iš labiausiai paplitusių yra BVP vienam gyventojui. Tai iš esmės apibūdina šalies gerovę vienam asmeniui. Jį sudaro Žmogaus raidos indekso, vieno iš populiariausių gyvenimo lygio įverčių, dalis ir Jungtinės Tautos naudoja santykiniam pasaulio šalių išsivystymui įvertinti.
BVP vienam gyventojui laikomas labiau atskleidžiančiu rodikliu nei bendras BVP, nes jis tiksliau parodo, kiek pajamų vidutinis žmogus parsineša namo. Naudojamas kartu su tokia statistika, kaip darbo užmokesčio skirtumai, ir susidaro tikroviškesnis šalies tikrojo gyvenimo lygio vaizdas. Pavyzdžiui, JAV BVP vienam gyventojui yra vienas didžiausių, bet taip pat vienas didžiausių atlyginimų skirtumų pasaulyje. Kitaip tariant, atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų Amerikoje yra didesnis nei kitose šalyse. Tai leidžia JAV išstumti į sąrašą, o šalių, kurių bendras BVP mažesnis, bet mažesnis darbo užmokesčio skirtumas, reitingai gali pagerėti.
Kiti veiksniai, kurie gali būti įtraukti arba neįtraukti į tam tikrą gyvenimo lygio vertinimą, yra gyvenimo trukmė, lyčių lygybė ir politinis stabilumas. Skirtingi tyrinėtojai šiems įvairiems veiksniams taip pat gali priskirti didesnį ar mažesnį svorį. Dauguma garbingų tyrimų grupių skelbia savo metodiką kartu su savo rezultatais, todėl svarbu žinoti, kas įeina į tam tikrą formulę lyginant reitingus.