Gyvybiniai rodikliai yra pagrindiniai sveikatos rodikliai medicinoje. Yra keturi esminiai gyvybiniai požymiai – temperatūra, pulsas, kvėpavimas ir kraujospūdis. Gyvybinių požymių matavimas suteikia medicinos specialistams svarbios informacijos apie paciento sveikatą. Neįprasti gyvybiniai požymiai gali rodyti sunkią ar nedidelę ligą, lėtinę ligą arba esamos ligos pablogėjimą. Gyvybiniai rodikliai, nesvarbiomis sąlygomis, tikrinami pacientui atsisėdus ir atsipalaidavus.
Temperatūra dažniausiai matuojama naudojant oralinį termometrą, tačiau termometrus galima dėti ir į ausį, išangę ar pažastį. Įprasta temperatūra yra 98.6° Farenheito (37° Celsijaus), naudojant oralinį termometrą. Jei burnos temperatūra yra didesnė nei 101° Farenheito (38° Celsijaus), pacientas karščiuoja. Tiesiosios žarnos temperatūra yra aukštesnė nei burnos temperatūra, tačiau tiesiosios žarnos matavimai taip pat yra tiksliausi iš visų temperatūros matavimo metodų.
Pulsas matuojamas uždėjus rodomąjį ir vidurinįjį pirštus virš pagrindinės arterijos arba klausantis tiesiogiai širdies. Patogiausia tai padaryti naudojant riešo radialinę arteriją. Gydytojas arba slaugytojas skaičiuos dūžius 15 sekundžių ir padaugins tai iš keturių, kad gautų dūžių per minutę matavimą. Normalus suaugusiojo pulsas per minutę sukuria nuo 60 iki 100 dūžių. Nereguliarus pulsas yra dažnas reiškinys, bet taip pat gali rodyti širdies sutrikimus.
Taip pat reikia išmatuoti paciento kvėpavimą. Pavyzdžiui, matavimas skaičiuoja įkvėpimus per minutę, o medicinos specialistai gali tai padaryti matydami pulsą. Įprastas įkvėpimų diapazonas yra nuo 12 iki 20 įkvėpimų per minutę. Nenormalus įkvėpimų skaičius gali rodyti plaučių ligą.
Kraujospūdis matuojamas naudojant kraujospūdžio manžetę, kuri apvyniojama aplink paciento žastą ir pripučiama. Manžetė matuoja kraujospūdį gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mm Hg). Normalus diastolinis kraujospūdis yra mažesnis nei 90 mm Hg, o sistolinis – mažesnis nei 140 mm Hg.
Diastolinis slėgis yra slėgis, atsirandantis, kai širdis yra ramybės būsenoje, o sistolinis slėgis yra spaudimas, atsirandantis plakant širdžiai. Kraujospūdžio rodmenys imami iš abiejų rankų. Kritinėse situacijose žemas sistolinis spaudimas rodo, kad pacientą ištiks šokas. Dažna hipertenzija, arba aukštas kraujospūdis, diagnozuojama, kai sistolinis spaudimas viršija 140 mm Hg, o diastolinis – didesnis nei 90 mm Hg.