H2 receptorių antagonistas taip pat žinomas kaip histamino H2 receptorių antagonistas arba H2 blokatorius. Tai yra vaistų, kuriuos galima įsigyti be recepto arba receptinių stiprumo formulių, grupė. Gydytojas gali rekomenduoti pacientui vartoti vieną iš šių vaistų tam tikrų tipų opoms gydyti ir užkirsti kelią, taip pat Zollinger-Ellison ligai, kuri sukelia per didelę skrandžio rūgšties gamybą, palengvinti. Vartojant nereceptinę formulę, H2 receptorių antagonistas palengvina tokius simptomus kaip rūgštinis virškinimas, rėmuo ir rūgštus skrandis. Kiti galimi šių vaistų naudojimo būdai yra kasos problemų, dilgėlinės ir virškinimo trakto pažeidimo, atsiradusio dėl traumos ar kitų vaistų, gydymas.
Kai kurie H2 receptorių antagonistų pavyzdžiai yra cimetidinas ir ranitidinas. Famotidinas ir nizatidinas taip pat klasifikuojami kaip H2 blokatoriai. Atsižvelgiant į konkretų prekės ženklą ir paciento vartojamą produktą, šie vaistai gali būti tiekiami kapsulėmis, kramtomosiomis ar skaidančiomis tabletėmis arba sirupais. Kai kuriuos vaistus taip pat gali suleisti sveikatos priežiūros specialistas.
Tiksli paros dozė skirsis priklausomai nuo to, kokią medžiagą pacientas vartoja, taip pat nuo gydytojo nurodymų. Pavyzdžiui, jei suaugęs žmogus vartoja cimetidiną opoms gydyti, jam greičiausiai bus skiriama 300 miligramų (mg) keturis kartus per dieną, o pacientas, vartojantis tą patį vaistą opoms išvengti, gali vartoti 300 mg tik du kartus per dieną. Pacientai turi būti atsargūs ir laikytis tikslių gydytojo nurodymų arba laikytis nurodymų, pateiktų nereceptinių produktų etiketėje. Kai kuriuos iš šių vaistų gali tekti vartoti valgio metu arba pilna stikline vandens. Tie, kurie vartoja nereceptinius H2 receptorių antagonistus nuo rėmens, paprastai neturėtų vartoti šio produkto ilgiau nei dvi savaites.
Šalutinis H2 receptorių antagonisto poveikis gali skirtis, priklausomai nuo to, kokį konkretų vaistą pacientas vartoja. Apskritai, ne tokie stiprūs šalutiniai poveikiai gali būti pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Taip pat gali atsirasti skrandžio skausmas, vidurių užkietėjimas ir galvos skausmas. Kitas šalutinis poveikis kartais gali būti mieguistumas, galvos svaigimas ar peršalimo simptomai, tokie kaip čiaudulys, kosulys ar sloga. Pacientai turi kreiptis į savo gydytoją, jei šis šalutinis poveikis tampa sunkus arba varginantis.
Dėl rimtesnių šalutinių reiškinių gali prireikti skubios medicininės pagalbos. Pacientai turėtų aptarti įspėjamuosius ženklus su savo gydytojais, kurie skirsis priklausomai nuo konkretaus vaisto. H2 receptorių antagonistas retai gali sukelti geltą, kvėpavimo pasunkėjimą ar švokštimą. Taip pat gali atsirasti tamsus šlapimas, alpti ir stiprus pilvo skausmas. Retai pacientai gali pastebėti regėjimo pokyčius, greitą ar nereguliarų širdies plakimą arba sąnarių skausmą.
Prieš vartodami H2 receptorių antagonistą, pacientai su savo gydytojais arba vaistininkais turi peržiūrėti kitas savo sveikatos būklę, vaistus ir papildus. Nuo 2011 m. šio tipo vaistų vartojimo nėštumo metu rizika nežinoma; tačiau jis gali patekti į motinos pieną ir pakenkti slaugančiam vaikui. Pacientai gali neturėti šių vaistų, jei jie serga inkstų ar kepenų liga, fenilketonurija ar porfirija. H2 receptorių antagonistas gali sąveikauti su kitais vaistais, įskaitant metforminą, antacidinius vaistus ir aspiriną.