Nors daugelis žmonių linkę manyti, kad Hadas yra bausmės vieta, graikų mitologijoje šis terminas taikomas visiškai kitaip. Tradiciškai jis suprantamas kaip graikų dievas, kuris galiausiai išsikovojo teisę būti pavadintas požemio dievu ir vyriausiuoju mirusiųjų buveinės prižiūrėtoju.
Remiantis graikų legendomis, senovės būtybės, žinomos kaip titanai, iš pradžių valdė visą žinomą kūriniją. Trys broliai – Dzeusas, Poseidonas ir Hadas – metė iššūkį savo suvereniai valdžiai ir nusprendė, kad jie bus teisėti požemio, dangaus ir jūros valdovai. Broliai kariavo su titanais, galiausiai juos nugalėdami. Šiuo metu nugalėtojai pasirinko konkrečias sritis, kurias prižiūrės kiekvienas brolis. Hadas pasirinko užduotį prižiūrėti požemį ir valdyti dvasias tų, kurie mirė ir persikėlė į kitą gyvenimą.
Hadas kartais buvo vaizduojamas kaip bauginanti figūra, skirta siaubti žmonių širdis. Pagal šią versiją dievas yra tas, kuris yra pasirengęs nubausti nedorėlius už lengviausią pažeidimą ir džiaugiasi vykdydamas teisingumą, kuris nėra užgrūdintas gailestingumo. Dažnai ši sąvoka buvo naudojama siekiant priversti žmones, kurie užsiima veikla, kuri buvo laikoma priimtinų tradicijų ir moralės pakraščiu, atsisakyti šios praktikos ir dalyvauti apeigose, kurios turėjo laimėti visų dievų palankumą.
Kitais atvejais Hadas buvo vaizduojamas kaip gailestingas ir teisingas požemio valdovas, kuris rūpinasi tiek tų, kurie gyvena laimės ir rojaus būsenoje, tiek tų, kurie buvo pasmerkti. Ši sąvoka kartais priskiriama skaitymui tarp eilučių graikų mitologijos pasakose, ypač tais atvejais, kai atrodo, kad dievas siūlo žmonėms galimybę atsitraukti ir pakeisti neteisingą veiksmą.
Paprastai bijomas, bet dažnai laikomas vienu galingiausių iš visų dievų, Hadą garbino daugelis žmonių, dažnai siekdami nuraminti dievą ir užtikrinti malonesnę vietą būsimame pasaulyje. Tuo tikslu šeimos dažnai namuose pastatydavo altorių, kad jį pagerbtų, taip pat rinkdavosi šventyklose aukoti dievui atitinkamas aukas.