Haiga yra šimtmečių senumo japonų meno forma, jungianti tradicinę haiku poeziją ir iliustraciją. Rodoma oficialia kaligrafija su papildomu piešiniu toje pačioje terpėje arba modernesniu šriftu, pridedamu prie nuotraukos, haiga gali būti padaryta tradiciniais arba modernistiniais būdais. Jį galima nudažyti ant pergamento ir pakabinti nuo sienos arba surinkti naudojant Adobe® Photoshop® ir išdėstyti tinklalapyje.
Pirmą kartą iliustruoti haiku pasirodė Nonoguchi Ryūho kūryboje XVII a. Tačiau tos pačios eros haiku poetas Matsuo Bashō priskiriamas šios formos populiarinimui. Kai kurie iš labiausiai vertinamų ankstyvųjų darbų buvo geriausių haiku poetų ir geriausių iliustratorių bendradarbiavimas, pavyzdžiui, Bashō ir jo dailės mokytojo Morikawa Kyoroku sukurti darbai. Kiti pirmieji šios formos pradininkai yra Yosa Buson, Sakaki Hyakusen ir Takebe Socho.
Kai kurie haigos kūriniai daugiausia pabrėžia haiku aspektą, pavyzdžiui, Basho, kuris rašė: „Ak, vasaros žolės! Viskas, kas liko iš karių svajonių“. Kituose darbuose menininkas yra garsesnis bendradarbiavimo narys, o meno kūriniui būtų skiriama daugiau dėmesio nei kaligrafijai. Pati geriausia laikoma dviejų elementų santuoka, neįvertinta sudėtingos idėjos išraiška.
Kaip ir bet kurios meno formos, haiga taisyklės buvo sukurtos taip, kad jos būtų laužomos, ypač atsižvelgiant į tai, kaip formuojamas haiku. Pavyzdžiui, tradicinis haiku turi turėti 17 skiemenų, tačiau didžioji dalis istorijoje rastų haiku turės mažiau ar net daugiau skiemenų. Be to, haiku turi būti sudaryta iš trijų frazių ar eilučių, tačiau haigoje jis gali pasirodyti kaip tik viena eilutė per puslapį arba žemyn. Kita tradicinės haigos taisyklė, kuri dažnai laužoma, yra tai, kaip haiku buvo sutelktos į temas, susijusias su gamtos pasauliu. 2011 m. haiga meno kūriniai perteikia žmogaus emocijų gamą.
Svarbiausia yra sugretinti du objektus ar temas į sandariai supakuotą haiku, tada kontrastuoti tą vaizdą su iliustracija haigoje, kuria bandoma įkūnyti tą temų sugretinimą. Kartais menininkas padaro nuotrauką, kuri jam ar jai patinka, ir bando parašyti haiku pagal jausmus, kuriuos vaizdas sukelia. Kitais atvejais bus kuriamas haiku, tada vaizdas bandys išversti to haiku esmę be žodžių. Labai nedaug menininkų per istoriją išgarsėjo tuo, kad jiems sekasi gerai.