Plaktuko pirštų įtvaras – tai įtaisas, dėvimas ant pėdos plaktukiniams pirštams – pėdos deformacijai, dėl kurios atsiranda į nagus panašūs pirštai, taisyti. Jei jis dėvimas ankstyvosiose ir vidutinėse plaktuko pirštų stadijose, jis gali panaikinti bet kokią dar įvykusią žalą. Vienintelis vaistas nuo vėlesnių pirštų plaktuko stadijų yra operacija.
Taip pat vadinamas plaktiniu pirštu, plaktukas yra pėdos deformacijos rūšis. Jo simptomai yra kojų piršto skausmas, taip pat sunku judėti ar lenkti pirštą. Paskutiniuose plaktuko pirštų etapuose vidurinis jungtis palinksta į viršų, o kojos piršto apačia nukreipta žemyn, taip sukuriant nagą ar plaktuką. Šiuo metu piršto negalima pajudinti. Ši netaisyklinga padėtis gali sukelti papildomų problemų dėl to, kad pirštas trinasi ant avalynės, dėl ko ant pėdų atsiranda nuospaudų ir kukurūzų, kurie taip pat gali būti skausmingi.
Yra keletas veiksnių, galinčių sukelti piršto plaktuką. Kartais tai yra paveldima būklė. Kartais tai sukelia nervų ar raumenų pažeidimas, atsirandantis dėl diabeto, insulto ar artrito. Sulaužius ar stipriai užstrigus kojos pirštui taip pat gali atsirasti plaktuko pirštas. Dažniausia pirštų plaktuko priežastis yra avėti aukštakulnius arba netinkamai prigludusius batus, kurie nėra pakankamai ilgi ir spaudžia pėdas.
Priemonės, skirtos plaktukiniam pirštui, yra įvairios ir priklauso nuo problemos stadijos. Jei užklumpama pirmaisiais etapais, kai kojos pirštas vis dar judinamas ir vienintelis simptomas yra skausmas, pakeitus į geriau prigludusius batus, problema gali išspręsti. Jei pačioje sunkiausioje stadijoje, kai pirštas deformuotas ir nepajudinamas, vienintelė išeitis yra operacija.
Tarpinis plaktuko piršto sprendimas yra plaktuko piršto įtvaras, kurį gali naudoti asmuo, kurio pirštas yra standus, bet vis tiek judantis. Plaktuko piršto įtvaras naudojamas bandant ištiesinti pirštą ir koreguoti deformaciją. Šis metodas yra sėkmingas tik tada, kai jis derinamas su tinkama pėdų apranga, kurioje yra pakankamai vietos pirštams.
Pats plaktuko piršto įtvaras susideda iš minkštos pagalvėlės, kuri dedama po pėdos kamuoliuku. Ant įkloto yra minkšto audinio kilpelės, pro kurias patenka probleminiai pirštai. Tada kilpos priveržiamos aplink pirštą, kad jos ištiesintų. Šios kilpos sukurtos taip, kad pirštai liktų natūralioje plokščioje padėtyje, tikintis ilgainiui pataisyti pirštą, kad jis vėl galėtų tinkamai veikti.