Hemifacialinis spazmas yra nekontroliuojamas raumenų susitraukimas arba trūkčiojimas vienoje žmogaus veido pusėje. Tai laikoma neuromuskuliniu sutrikimu, kuris gali atsirasti dėl veido traumos, suspaustų nervų, vėžio ar pagrindinės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė. Hemifacialinis spazmas paprastai prasideda izoliuotoje vietoje, pavyzdžiui, voko, ir laikui bėgant plinta vienoje veido pusėje, jei jis negydomas. Gydytojai gali skirti raumenų relaksantų, suleisti į raumenis botulino toksino arba atlikti invazinę operaciją, kad sumažintų spaudimą veido nervams. Gydomiems asmenims kai kurie arba visi simptomai paprastai palengvėja iš karto, nors daugeliui pacientų reikia nuolatinio gydymo, kad būtų slopinami pasikartojantys spazmai.
Dauguma hemifacialinių spazmų atvejų atsiranda, kai kraujagyslės prispaudžiamos prie veido nervų. Tai gali paveikti nervo funkcionalumą ir priversti jį nevalingai sporadiškai susitraukti. Hemifacialinis spazmas gali pasireikšti bet kuriam žmogui, tačiau dažniausiai jis pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie patyrė veido, galvos ar smegenų kamieno sužalojimą. Kartais navikas gali suspausti veido nervą ir sukelti spazmus. Asmenys, turintys tam tikrų neurologinių sutrikimų, tokių kaip išsėtinė sklerozė, taip pat yra linkę į trūkčiojimus ir tikus, kurie gali būti arba neapsiriboti tik veidu.
Hemifacialinis spazmas paprastai prasideda viename raumenyje, dažniausiai akies voke. Tai gali sukelti netaisyklingus trūkčiojimus ir priversti akis užmerkti nenuspėjamai. Laikui bėgant jis gali plisti per veidą ir galiausiai paveikti raumenis, kurie kontroliuoja burnos judėjimą. Daugelis žmonių, kenčiančių nuo progresuojančių hemifacialinių spazmų, dažnai kenčia nuo tikų, kurie labai pablogina jų kalbą ir regėjimą.
Paprastai apmokytas gydytojas gali lengvai atpažinti hemifacialinį spazmą, nors gali būti sunkiau diagnozuoti priežastį. Gydytojas gali naudoti magnetinio rezonanso aparatą, kad patikrintų, ar nėra navikų ar kitų matomų anomalijų, ir elektromiogramą, kad atskleistų kitas neurologines problemas. Elektromiograma yra maža, tiksli adata, įsmeigta į veido raumenį, kad būtų fiksuojamas elektrinis aktyvumas ir nustatomi netaisyklingi spazmai.
Pasikartojančio hemifacialinio spazmo gydymas gali būti receptinių geriamųjų vaistų, botulino toksino injekcijų ar operacijos forma. Asmenims, turintiems lengvus ar retais spazmus, gali būti naudinga vartoti raumenis atpalaiduojančius vaistus, tačiau gydytojai įspėja, kad negalima ilgai vartoti šių galimai priklausomybę sukeliančių vaistų. Dauguma žmonių gauna vietines botulino toksino injekcijas, kad veiksmingai paralyžiuotų raumenis iki aštuonių mėnesių. Jei vaistai ir injekcijos yra neveiksmingi arba spazmai labai sekina, pacientui gali tekti atlikti chirurginę procedūrą, vadinamą mikrovaskuline dekompresija, kad išjudėtų kraujagyslės ir sumažėtų spaudimas veido nervui.