Hemiola yra muzikos dalis, kuri techniškai apima du taktus, bet veikia taip, lyg ji apima tris, arba atvirkščiai. Ši technika buvo populiari baroko epochoje ir buvo naudojama daugelyje Vienos valsų. Iš esmės muzikantai groja du trejetus per 3/4 laiko taip, tarsi jie būtų trys dupletai per 2/4 laiko. Tai gali būti sunku atskirti muzikos kūrinyje, tačiau dažniausiai kiekvieno takto pradžioje naudojami akcentai leidžia klausytojams atskirti pokytį. Paprastai natų grupes hemioloje supa laužtiniai skliaustai, kad parodytų, kaip jos turi būti grojamos.
Norint suprasti, kas tiksliai yra hemiola, reikia išmanyti muzikinius laiko signalus. Muzika yra padalinta į taktus, kurie iš esmės yra nustatyti laiko tarpai, kuriuose yra iš anksto nustatytas ritmų skaičius. Laikotarpis nurodomas apatiniu skaitmeniu laikrodyje, o dūžių skaičius – viršutiniu. 4/4 laiko, arba bendruoju laiku, takte yra keturi taktai, vienodai išdėstyti ketvirčio taktų intervalais. Hemiola gali atsirasti tik per 3/4 laiko, kai yra trys dūžiai, išdėstyti per taktą trečdaliu takto intervalo.
Standartinėje 3/4 muzikos juostoje bus trys ketvirtadaliai natų, padalintų per taktą. Laikrodžio ciferblato mąstymas gali padėti pasauliečiams suprasti šią idėją. Standartiniame 4/4 bare dūžiai bus 12 valandos, trečios valandos, šeštos valandos ir devintos valandos padėtyse. Esant 3/4 barų, dūžiai atsiranda 12 valandą, ketvirtą valandą ir aštuntą valandą.
Tako ilgis nėra nustatytas terminas, todėl techniškai kalbant, du taktai po 3/4 laiko ir trys taktai po 2/4 laiko turi šešis taktus, išdėstytus tolygiai. Tai reiškia, kad jų negalima lengvai atskirti vienas nuo kito. Vienintelė takto pradžiai nurodyti naudojama technika yra kirčiavimas, kai pirmasis takto ritmas grojamas su akcentu. Hemioloje, užuot kirčiuojant kas trečią taktą 3/4 karto, kas antras smūgis kirčiuojamas taip, lyg būtų 2/4 laiko.
Muzikinėje notacijoje paprastai naudojami laužtiniai skliaustai, nurodantys, kada muzikantai turi atlikti hemiolą. Jei trijų natų grupėje yra laužtiniai skliaustai, pirmoji iš trijų natų turi būti kirčiuojama, tarsi trys natos būtų kartu. Hemioloje dviejų 3/4 taktų natos bus suskirstytos į grupes po du laužtiniais skliaustais. Tai perkelia pabrėžtą natą ir sukuria efektą, kurį dažnai naudoja baroko epochos muzikantai.