Hemolizinis ureminis sindromas yra reta sveikatos būklė, galinti sukelti sunkų inkstų nepakankamumą, anemiją ir pavojingai aukštą kraujospūdį. Ši būklė beveik visada kyla dėl maisto, kuriame yra tam tikros Escherichia coli (E. coli) bakterijų padermės, vartojimo. Hemoliziniu ureminiu sindromu pirmiausia serga vaikai iki 15 metų, kurių imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi ir nepajėgi kontroliuoti E. coli infekcijų. Asmenys, vyresni nei 15 metų, yra daug mažiau jautrūs, nors visiškai įmanoma susirgti šia liga suaugus. Asmuo, kuris jaučia viduriavimą, karščiavimą, pilvo skausmą ir šlapinimosi sutrikimus, turėtų nedelsdamas kreiptis į gydytoją, kad jis ištirtų dėl E. coli ir rekomenduotų medicinines procedūras.
Dauguma hemolizinio ureminio sindromo atvejų atsiranda, kai E. coli infekcijos negydomos keletą dienų. Virškinamajame trakte esančios E. coli bakterijų gijos į kraują patenka toksinų, kurie sutrikdo raudonųjų kraujo kūnelių veiklą, naikina trombocitus ir galiausiai užkrečia inkstus. Vaikai ir suaugusieji rizikuoja užsikrėsti E. coli, kai vartoja nepakankamai termiškai apdorotą mėsą arba nešvarius produktus. Asmenys, kurie tiesiogiai susiduria su žmogaus išmatomis, taip pat gali užsikrėsti infekcijomis. Kitos hemolizinio ureminio sindromo formos kartais atsiranda nurijus kitų rūšių per maistą plintančias bakterijas arba patyrus retus autoimuninius sutrikimus.
Asmenys, sergantys hemoliziniu ureminiu sindromu, paprastai turi įvairių simptomų. Lėtinis viduriavimas, nuovargis, pykinimas ir pilvo skausmas dažniausiai yra pirmieji E. coli infekcijos požymiai ir gali būti arba nebūti prieš sunkesnius inkstų sutrikimus. Didelis nuovargis, pasunkėjęs ar sumažėjęs šlapinimasis, nereguliarios kraujosruvos, kraujavimas iš nosies, galūnių patinimas ir blyškumas yra inkstų nepakankamumo ir galimo hemolizinio ureminio sindromo požymiai. Labai svarbu apsilankyti pas gydytoją, kai pasireiškia kai kurie ar visi šie simptomai, kad būtų galima atlikti tinkamą diagnozę.
Gydytojai gali diagnozuoti būklę klausdami pacientų apie jų simptomus ir užsisakę kraujo bei šlapimo tyrimus. Asmeniui, sergančiam hemoliziniu ureminiu sindromu, paprastai būtina atlikti kraujo perpylimą, kad iš organizmo išvalytų toksinus ir atkurtų sveiką trombocitų ir raudonųjų kraujo kūnelių kiekį. Jei jau yra ūminis inkstų nepakankamumas, pacientui gali prireikti skubios dializės, kad stabilizuotųsi inkstų veikla ir atkurtos svarbios maistinės medžiagos. Sunkiausiais atvejais gali prireikti inkstų persodinimo, kad būtų suteikta pagalba. Kai hemolizinis ureminis sindromas diagnozuojamas ir nedelsiant gydomas, pacientas gali iš karto pasijusti geriau ir visiškai pasveiks maždaug po savaitės.