Hemosiderozė yra reta būklė, kai tam tikruose organuose, dažniausiai plaučiuose, yra per daug geležies. Asmuo, sergantis lengva sutrikimo forma, gali niekada nepajusti simptomų, nors didelis geležies perteklius gali sukelti didelę žalą plaučiams, inkstams ir kitiems svarbiems organams. Didžiausias susirūpinimas, susijęs su hemosideroze, yra pernelyg didelio kraujavimo į plaučius galimybė, dėl kurios gali išsivystyti anemija, kvėpavimo sutrikimai ir širdies komplikacijos. Gydytojai ūmias problemas gydo vaistais ir deguonies terapija, o lėtines ligas bando kontroliuoti imuninę sistemą slopinančiais steroidais.
Hemosiderinas yra kraujo baltymas, kuris susidaro, kai suyra raudonieji kraujo kūneliai. Baltymai saugo nedidelį kiekį geležies, kad aprūpintų kūno audinius ir išlaikytų stabilų geležies kiekį organizme. Jei plaučiuose atsiranda gausus kraujavimas, raudonieji kraujo kūneliai, kurie kaupiasi organo viduje, gali sukurti didžiulius hemosiderino baltymų kiekius. Keletas skirtingų sveikatos problemų gali sukelti plaučių kraujavimą ir hemosiderozę, ypač autoimuninius uždegiminius sutrikimus, lėtinį bronchitą ir aplinkos toksinų bei pelėsių poveikį. Daugelis vaikų hemosiderozės atvejų yra idiopatinės, o tai reiškia, kad gydytojai negali nustatyti tikrosios pagrindinės priežasties.
Dažniausi ūminės hemosiderozės simptomai yra kosulys krauju, pasunkėjęs kvėpavimas, spaudimas krūtinėje ir galvos svaigimas. Asmuo, patyręs didelį kraujavimą, gali išbalti ir gali prarasti sąmonę. Iš pradžių širdies plakimas gali pagreitėti, bet vėliau sulėtėti iki pavojingo lygio. Jei hemosiderozė tampa dažna ar lėtine problema, žmogus gali patirti geležies stokos anemijos simptomus, tokius kaip didelis nuovargis, stiprūs galvos skausmai ir dirglumas.
Specialistas gali diagnozuoti hemosiderozę, paklausdamas apie simptomus ir ligos istoriją bei patikrindamas kraujo mėginius, ar nėra anemijos požymių. Krūtinės ląstos rentgeno spinduliai ir kompiuterinė tomografija atliekama siekiant ieškoti aktyvių plaučių kraujavimų ir rando audinio dalių, kuriose praeityje buvo kraujavimas. Priklausomai nuo simptomų sunkumo, po diagnozės pacientas gali būti nedelsiant hospitalizuotas arba suplanuotas tolesnis vizitas.
Hemosiderozei, sukeliančiai rimtų komplikacijų, gali prireikti deguonies terapijos ir širdies veiklą stabilizuojančių klinikinių procedūrų. Pacientui gali tekti vartoti vaistus, kad stabilizuotų kraujospūdį, ir kompleksonų, kurie pašalina geležį iš organizmo. Kraujo perpylimas gali būti reikalingas, jei buvo prarastas didelis kraujo kiekis. Siekiant sumažinti plaučių kraujavimo tikimybę ateityje, pacientams paprastai kelis mėnesius ar metus reikia vartoti imunosupresinius steroidus, tokius kaip prednizonas. Nustačius pagrindinę priežastį, ji atitinkamai gydoma.