Chemijos moksle Henrio dėsnis yra dujų dėsnis, nurodantis, kad tirpstančių dujų masė tam tikrame skysčio kiekyje yra vienodai proporcinga dujas daromam slėgiui. Paprasčiau tariant, kuo didesnis slėgis, tuo daugiau dujų gali ištirpti ir susimaišyti į skystį. Henrio dujų įstatymas taip pat teigia, kad dujų tirpumas yra atvirkščiai proporcingas temperatūrai. Jei temperatūra pakyla, dujų tirpumas mažėja.
Henrio dėsnio sukūrimas priskiriamas Williamui Henry, kuris 1800-aisiais eksperimentavo su dujomis, esančiomis vandenyje, naudodamas skirtingas temperatūras ir slėgius. Formulės terminais dujų dėsnį galima apibendrinti taip: p = khc, kur “p” reiškia dalinį dujų slėgį, o c yra tirpios medžiagos koncentracija. Kh yra pastovus kintamasis, priklausomai nuo to, kurios dujos yra analizuojamos. Formulė gali būti išreikšta ir kitomis atvirkštinėmis formomis, pvz., kh,pc = p/c arba kh,cp = c/p.
Henriko dėsnio principas yra lengviau suprantamas, kai jis taikomas kasdieniams daiktams, pavyzdžiui, gaiviuosiuose gėrimuose, kai kalbama apie slėgio elementą. Galima pastebėti, kad nuėmus buteliuko dangtelį ir atleidus slėgį gazuotas gėrimas putoja ir formuojasi burbuliukai – tai įrodymas, kad išsiskiria ir anglies dujos. Jei buteliuko dangtelis lieka uždengtas, viduje esantis slėgis kažkaip priverčia ir prispaudžia anglį, kad ištirptų cukruotame skystyje, o tai įrodo, kad esant didesniam slėgio kiekiui, dujos ištirpsta. Štai kodėl gaivieji gėrimai nėra tokie skanūs, kai jie per ilgai būna ore, nes jau išsiskiria daug anglies.
Henriko dėsnį gali patirti ir narai, kurie dažniausiai jaučiasi sunkesni, kuo labiau leidžiasi į gilesnius vandenis. Taip yra dėl to, kad dėl padidėjusio slėgio po vandeniu azotą daugiau pasisavina kūno audiniai. Kai narai plaukia aukštyn, jie jaučia lengvesnį jausmą, nes išsiskiria dujos – labai panašus iš sodos išsiskiriančios anglies reiškinys. Tačiau narams nerekomenduojama per greitai pakilti į paviršių, nes tai gali sukelti dekompresinę ligą, kai dujos išsiskiria visame kūne ir gali sukelti stiprų skausmą, uždegimą ir net traukulius.
Temperatūros elementas pagal Henrio dėsnį taip pat gali būti matomas sodos gėrimuose arba bet kuriame skystyje, kuriame yra dujų. Kaip minėta anksčiau, didėjant temperatūrai, dujų tirpumas mažėja, o tai pastebima verdant vandenį ir ant paviršiaus susidaro dujų burbuliukai. Tai taip pat paaiškina, kodėl patyrę narai nesimirksta karštoje vonioje iškart po nardymo, nes karštas vanduo gamina mažiau tirpų azotą, kuris atitrūksta nuo kūno ir sukelia dekompresinę ligą.