Hepatitas C yra užkrečiamas virusas, pažeidžiantis kepenis. Tačiau ši žala paprastai iš pradžių nepastebima ir gali tyliai kauptis metų metus. Ši būklė daugeliu atvejų yra sudėtinga ir lėtinė, todėl šiuo metu nėra galutinio gydymo.
Kontaktas su virusu užsikrėtusio asmens krauju yra įprastas hepatito C perdavimo būdas. Tai gali įvykti keliais būdais. Iki 1992 m. JAV visiems, kuriems buvo persodintas kraujas, buvo tam tikra rizika susirgti šia liga, tačiau dabar tai mažai tikėtina dėl patikrinimo procedūrų. Kitas perdavimo būdas yra dalijimasis adatomis su užsikrėtusiu asmeniu, kaip ir atsitiktinis adatų įdūrimas sveikatos priežiūros įstaigose, dėl kurių žmonės gali patekti į užkrėstą kraują. Kūdikiams, gimusiems motinoms, sergančioms hepatitu C, gresia liga, o kartais, nors ir retai, liga gali būti perduodama lytiškai.
Kaip minėta, hepatitas C daugelį metų gali būti besimptomis, tačiau kai kurie žmonės pirmą kartą susirgę turi keletą simptomų, panašių į gripą. Tai gali būti tokie dalykai kaip nuovargis, sumažėjęs apetitas, skrandžio jautrumas ir skausmai. Vėliau tie patys simptomai gali kartotis ir kartu su karščiavimu bei gelta (odos ir akių pageltimu).
Nors kai kurie hepatitu C susirgę žmonės susidoroja su liga nepažeisdami kepenų, kai kuriems išsivystys cirozė arba kepenų randai, kurie laikui bėgant labai pablogina funkciją. Net ir be cirozės lėtinis hepatitas ir toliau kenkia kepenims. Tai galiausiai gali sukelti kepenų nepakankamumą.
Hepatito gydymas gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir išraiškos, taip pat nuo genotipo. Iš tikrųjų yra šeši ligos variantai, vadinami 1, 2, 3 ir tt genotipu. Ne visi gydytojai rekomenduoja gydyti visus pacientus, nes kai kurie žmonės patirs tik nedidelį kepenų pažeidimą, kuris neturi didelės įtakos gyvenimo kokybei ar jo trukmei. Kiti gydytojai teigia, kad agresyvus požiūris gali padėti išvengti didesnės žalos ir padėti pašalinti virusą iš kraujotakos, kad jis negalėtų užpulti kepenų.
Bendrieji gydymo metodai apima 24–48 savaičių vaistų kursą, kuris gali šiek tiek skirtis. Jie gali turėti daug nemalonių šalutinių poveikių ir ne visada yra veiksmingi. Gydytojai vertina galimą gydymo sėkmę pagal žmogaus sergančio hepatito C genotipą. Kai liga sukėlė kepenų pažeidimą iki nepakankamumo, šis gydymas paprastai nėra pats veiksmingiausias. Vietoj to, žmonėms gali prireikti kepenų persodinimo, tačiau tai gali tik pailginti gyvenimą dar keleriais metais, nes žmogus vis dar turi virusą ir jis bus pažeistas naujoms kepenims.
Tylus hepatito C pobūdis yra viena didžiausių jo problemų. Visi žmonės turi žinoti apie rizikos veiksnius susirgti šia liga, o jei jie patenka į didelės rizikos grupę, paprastas kraujo tyrimas gali nustatyti jos buvimą. Tie, kurie patenka į šią grupę, turėtų pasitarti su gydytoju dėl išsitirimo.
Šia liga sergantys žmonės jos neperduos kitam šeimos nariui apsikabindami ar būdami šalia. Jie turėtų stengtis, kad joks potencialus kraujo šaltinis nepatektų į likusią šeimos dalį. Tokie daiktai kaip panaudoti tvarsčiai, higieniniai įklotai ir panašūs daiktai turi būti kruopščiai išmesti. Žmonės neturėtų dalytis daiktais, kurie gali būti užteršti krauju, pavyzdžiui, dantų šepetėliais. Taip pat paprastai patariama užsikrėtusiems lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus. Žmonės, sergantys šia liga, visada turėtų informuoti medicinos darbuotojus, kad jie serga, kad šie darbuotojai galėtų imtis papildomų atsargumo priemonių ir išvengti poveikio.