Heracleum yra augalų gentis, priklausanti Apiaceae šeimai. Jame yra apie 70 rūšių daugiamečių žolelių, kurių gimtinė yra Europa, Azija, Šiaurės Amerika ir Afrika. Šie augalai iškyla aukštai virš žemės ant siaurų stiebų ir pasižymi didelėmis gėlių grupėmis. Kraštovaizdžio meistrai šią augalų grupę naudoja palei sienas ir apaugusiose kiemo vietose. Kai kurios bendros problemos, susijusios su Heracleum gentimi, yra lapų dėmėtumas ir stiebų puvinys.
Šios genties pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio Herâclêus, kuris išvertus reiškia „priklausantis Herakliui“. Manoma, kad mitologinis Heraklis naudojo šiuos augalus kaip vaistus. Įprastas Heracleum genties augalų pavadinimas yra karvių pastarnokas, nes šios rūšys savo išvaizda panašios į pastarnokus ir jas vartoja galvijai. Kai kurios rūšys, įskaitant Heracleum mantegazzianum, žinomos kaip kiaulės arba milžiniškos kiaulės.
Karvės pastarnokas paprastai auginamas Kanadoje ir JAV. Heracleum sosnowskyi paplitęs iš Kauko į Baltijos šalis Europoje, o Heracleum persicum auginamas Irane. Afrikoje yra keletas rūšių, įskaitant Heracleum sphondylium.
Šie augalai yra labai aukšti. H. maximum paprastai užauga 3–10 pėdų (1–3 m) aukščio ir turi didelius šiurkščius lapus, maždaug 18 colių (45 cm) pločio. Kiekvienas lapas yra padalintas į tris segmentus ir turi dantytus kraštus. Ilgi siauri stiebai tuščiaviduriai ir plaukuoti.
Ant siaurų stiebų yra nuo baltos iki kreminės spalvos gėlės, kurios yra kvapnios. Kiekviena gėlė turi penkis žiedlapius, kurie yra maždaug 1/3 colio (1 cm) ilgio. Jie dygsta grupelėmis, kurios išsidėsčiusios skėčiais. Skėtis – gėlių kompozicija, kurioje iš to paties stiebo taško išdygsta keli panašaus dydžio statūs gėlių stiebai. Gėlės paprastai žydi vasaros viduryje.
H. maximum gali augti kelių tipų dirvožemyje, įskaitant priemolio, smėlio ir molio. Jis gerai auga šešėlinėse vietose ir gali toleruoti šaltas žiemas. Jis gali išgyventi trečiosiose ir aukštesnėse atsparumo zonose.
Dažna H. maximum problema yra lapų dėmėtumas, kuris yra grybelinė liga. Jai būdingos juodos arba rudos dėmės ant lapų ir krentantys lapai. Grybelio sporos žiemą paprastai būna negyvuose lapuose ir augalų liekanose. Pavasarį sporas neša vėjas ir vandens purslai ir nusėda ant H. maximum lapų. Įprasta prevencinė priemonė – prieš auginimo sezoną iš žemės pašalinama visa negyva augalinė medžiaga.