Dažnai gali būti sunku įvertinti tam tikros rinkos koncentraciją tiesiog žiūrint į tokius veiksnius kaip pajamos, klientai ir vietos. Herfindahl-Hirschman indeksas yra lygtis, kuri tiksliai matuoja rinkos koncentraciją tarp konkurentų. Tai populiari priemonė ne tik koncentracijos lygiui nustatyti, bet ir monopolijų bei kitų nesąžiningų veiksmų egzistavimui įrodyti. Nors tai yra visuotinai priimtas metodas, su jo rezultatais vis dar kyla daug problemų.
Tokiam sudėtingam tikslui Herfindahl-Hirschman indeksas turi stebėtinai paprastą lygtį. Norint užbaigti šį skaičiavimą, turi būti nustatyta visų dalyvaujančių įmonių rinkos dalis. Apskaičiavus rinkos dalį, kiekvienos organizacijos dalies procentas padalytas kvadratu, o tada visos akcijos sudedamos. Gautas skaičius suteikia ekonomistams konkretų žvilgsnį į tam tikros rinkos koncentracijos lygį.
Herfindahl-Hirschman indekso pavyzdys būtų keturios konkuruojančios drabužių parduotuvės, dvi turinčios 30 procentų rinkos dalių ir dvi – 20 procentų rinkos dalių. Kai šie skaičiai atskiriami kvadratu ir sudedami kartu, gaunamas skaičius yra 2,600. Šis skaičius pats savaime nereiškia daug, tačiau finansų ekspertai jį naudoja kaip bet kurios rinkos momentinį vaizdą.
Kuo Herfindahl-Hirschman indekso skaičiai arčiau nulio, tuo mažiau koncentruota tam tikra rinka. Mažėjant konkuruojančių įmonių skaičiui, jų skaičius didėja. Rinkos nuo 1,000 iki 1,800 laikomos vidutiniškai koncentruotomis. Viskas, kas viršija 1,800, laikoma labai koncentruota.
Rinkos koncentracijos matavimo tikslas slypi antimonopoliniuose įstatymuose. Herfindahl-Hirschman indekso sugeneruoti skaičiai naudojami antimonopoliniuose ieškiniuose, siekiant įrodyti, kad viena organizacija turi monopolį arba artėja prie jo. Indeksas taip pat naudojamas technologijų valdyme ir konkurencijos teisėje, siekiant parodyti tobulos konkurencijos poreikį ir beveik neįmanoma to pasiekti.
Herfindahl-Hirschman indeksas naudojamas daugelyje teisinių bylų ir ekonominių tyrimų, tačiau jis sulaukė nemažai kritikos. Vienas iš jos trūkumų yra neatpažįstamas daugelio rinkų elementas. Pavyzdys galėtų būti kino teatrai, kurie gali būti lyginami vienas su kitu ir atrodo konkurencingi, tačiau vis tiek gali nukentėti dėl kitų galimybių, pavyzdžiui, kabelinės televizijos, interneto filmų ir vaizdo įrašų parduotuvių. Geografinės apimties taip pat yra sudėtinga vieta susiaurinti konkurenciją, ypač pasaulinėje ekonomikoje, kuri tapo labiau prisotinta interneto.