Hering-Breuer refleksas yra refleksas, reguliuojantis kvėpavimo dažnį. Tai taip pat yra susijusi su širdies susitraukimų dažniu, nes signalai, siunčiami per nervų sistemą, susiję su šiuo refleksu, siunčiami tais pačiais takais, kurie reguliuoja širdies susitraukimų dažnį. Hering-Breuer refleksas skirtingoms rūšims veikia šiek tiek skirtingai ir yra nuo gimimo, kad organizmai galėtų kvėpuoti savarankiškai. Šis refleksas buvo plačiai ištirtas žmonėms ir nežmoniniams gyvūnams, siekiant sužinoti daugiau apie jo veikimą ir sąlygas, kuriomis jis gali būti sutrikęs.
Pagrindinis šio reflekso tikslas yra apriboti galimybę per daug išpūsti plaučius. Kvėpavimo sistemos receptoriai, žinomi kaip plaučių tempimo receptoriai, stebi plaučius, kai jie pradeda plėstis, kai kas nors įkvepia. Kai šie receptoriai nustato, kad plaučiai pakankamai išsipūtę, jie siunčia signalą, kuris sukelia iškvėpimą. Šie receptoriai taip pat įsijungia iškvėpimo pabaigoje, kad paskatintų kitą įkvėpimą.
Šis refleksas pavadintas tyrėjų Josefo Breuerio ir Karlo Ewaldo Konstantino Heringo vardu, kurie 1800-ųjų pabaigoje dokumentavo refleksą tyrinėdami gyvūnus, kuriems taikoma narkozė. Jie įrodė, kad gali sukelti apnėją, kvėpavimo sustojimą, jei plaučiai per daug išpūsti. Tai taip pat buvo užfiksuota žmonėms, todėl Hering-Breuer refleksas kelia susirūpinimą anesteziologams, kurie operacijos metu turi palaikyti tinkamą dujų mišinį ir tūrį, kad pacientai gautų reikalingą deguonį nepažeidžiant plaučių.
Kai kam nors uždedamas ventiliatorius, nes jam sunku kvėpuoti, reikia stengtis neperpūsti plaučių, nes paciento Hering-Breuer refleksas negali sureguliuoti kvėpavimo, nes ventiliatorius kvėpuoja už pacientą. Ventiliatorius gali būti užprogramuotas taip, kad reguliuotų į paciento plaučius stumiamo oro tūrį ir kvėpavimo dažnį, kad būtų pasiekta pusiausvyra, kuri aprūpina pacientą deguonimi, o plaučiai yra saugūs.
Heringo-Breuerio reflekse dalyvauja klajoklis nervas ir smegenų sritis, vadinama tiltu. Šių sričių pažeidimai gali sukelti kvėpavimo aritmijas, nes kvėpavimo sistema nebegali veikti taip, kaip įprastai. Tai gali kelti susirūpinimą po insulto ir kitų nervų sistemos sužalojimų, o tam tikri cheminiai junginiai gali slopinti šias nervų sistemos sritis, todėl pasunkėja kvėpavimas.