Hernioplastika yra chirurginė procedūra, naudojama išvaržai koreguoti. Hernioplastika, rekomenduojama esant kirkšnies išvaržoms, dažnai atliekama ambulatoriškai, nebent pacientas turi specifinių rizikos veiksnių. Procedūra gali būti atliekama įprastu pjūviu arba laparoskopiniu būdu, tam reikia tik nedidelės angos. Yra rizika, susijusi su išvaržos plastika, todėl prieš taikant šį gydymo būdą reikia pasitarti su gydytoju.
Kirkšnies išvaržos atsiranda, kai minkštieji vidiniai audiniai prasiskverbia pro plyšimą ar silpną pilvo sienelės vietą. Pavadinimas kilęs iš kirkšnies kanalo, natūraliai atsirandančio tunelio per pilvo sienelės raumenis. Silpnumas pilvo sienelėje gali būti liekamasis nuo gimimo arba atsirasti vėlesniame amžiuje dėl raumenų pablogėjimo, kurį sukelia įtempta veikla, gyvenimo būdas ar amžius.
Nors pati nepavojinga, kirkšnies išvarža gali laipsniškai pablogėti ir ilgainiui sukelti rimtų komplikacijų. Įkalinta kirkšnies išvarža atsiranda, kai žarnyno kilpa užstringa silpnoje pilvo sienelės srityje, sukelia stiprų skausmą ir pykinimą. Kai sumažėja kraujo tekėjimas į įstrigusią žarnyno dalį, atsiranda gyvybei pavojinga būklė, vadinama smaugimu, dėl kurios įstrigęs audinys miršta ir reikia nedelsiant operuoti.
Kirkšnies išvaržų simptomai yra išsipūtimas gaktos kaulo šone, sunkus jausmas kirkšnies srityje arba skausmas ir diskomfortas kirkšnyje, ypač lenkiant, keliant ar kosint. Kirkšnies išvaržos išsivystymo rizikos veiksniai yra šeimos istorija, nėštumas ir vidutinio sunkumo ar sunkus nutukimas. Laikui bėgant, dauguma kirkšnies išvaržų padidės, jei nebus sutvarkytos chirurginiu būdu.
Įprasta hernioplastika apima vieną ilgą pjūvį virš išvaržos. Priklausomai nuo to, ar išvarža išsipūtusi, ar guli į vidų, ją galima atstumti atgal arba atrišti ir išimti maišelį. Kai išvarža grąžinama į vietą, susilpnėjusioje pilvo sienelės vietoje kaip sutvirtinimą prisiūtas tinklinis pleistras iš sintetinės medžiagos. Pleistras sumažina pilvo sienelės įtampą, taip pat sumažina pasikartojimo riziką.
Atliekant laparoskopiją, išvaržos taisomos per mažus pjūvius, naudojant mažytę kamerą ir tokius pat mažus instrumentus, kurie įterpiami per pjūvius. Šviesolaidinis vamzdelis, kuriame yra kamera, yra naudojamas chirurgui nukreipti vaizdo įrašu procedūros metu. Kaip ir atliekant įprastą išvaržos plastiką, pleistras naudojamas palaikyti ir sumažinti pasikartojimo riziką. Šio tipo išvaržų taisymo pranašumai apima ribotus randus, minimalų diskomfortą po operacijos ir trumpesnį atsigavimo laiką.
Asmenims, kuriems pasikartojančios išvaržos, vartojantiems antikoaguliantus arba sergantiems širdies ar plaučių ligomis, išvaržos plastika gali būti atliekama stacionariai. Norint sumažinti komplikacijų riziką, asmenims, kurie rūko, kuriems yra buvę kraujo krešulių ar giliųjų venų trombozės arba kurie vartoja aspirino režimą, reikalingi specialūs preparatai. Su hernioplastika susijusi rizika apima nervų pažeidimą, infekciją ir kraujavimą pjūvio vietoje bei šlaunikaulio arterijos ar aplinkinių venų pažeidimą. Vidutinis atsigavimas po hernioplastinės operacijos trunka nuo trijų iki keturių savaičių su ribotu aktyvumu ir priklauso nuo asmens.