Ėjimas į kalnus yra mankštos forma, apimanti vaikščiojimą kalvomis ir kalnais. Speciali įranga nereikalinga, o sunkumai gali skirtis nuo gana lengvų maršrutų iki sudėtingesnių. Ši veikla ypač populiari Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, kur yra senos vaikščiojimo į kalnus tradicijos, tačiau juo galima užsiimti bet kurioje pasaulio vietoje.
Sudėtingesniems maršrutams gali būti taškų, kur žmonėms gali tekti padėti rankomis kopti nelygiomis ir stačiomis tako atkarpomis. Žiemą kartais būtini įrenginiai, tokie kaip stulpai ir ledo kirtys, kad padėtų žmonėms saugiai plaukti. Kitomis situacijomis einant į kalną tereikia poros pėdų ir tvirtų vaikščiojimo batų. Kai kurie maršrutai yra pakankamai nesunkūs vyresniems suaugusiems ir mažiems vaikams, o kitiems gali prireikti aukštesnio fizinio pasirengimo.
Žmonės gali užsiimti ėjimu į kalnus dėl kūno rengybos priežasčių. Vaikščiojimas apskritai pagerina širdies ir kraujagyslių sveikatą, o vaikščiojimas įkalnėmis ir šlaitais padeda tonizuoti pilvo ir kojų raumenis, taip pat sudegina daugiau kalorijų nei vaikščiojimas lygia žeme. Pasivaikščiojimas į kalnus taip pat gali būti skirtas poilsiui ir malonumui. Daugelis pėsčiųjų maršrutų eina per patrauklias gamtos vietas, kurios gali būti vizualiai įdomios, o žmonės gali supakuoti fotoaparatus ir pietus, kad galėtų išvykti į kelionę. Kai kurie takai taip pat gali nuvesti žmones į istorines lankytinas vietas, kurios gali būti nepasiekiamos kitais būdais.
Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje yra daug kalnų vaikščiojimo klubų ir organizacijų, kurios veda reguliarias keliones. Svečiai paprastai yra laukiami, nors jų gali būti paprašyta rezervuoti iš anksto. Lankytojai, įskaitant turistus, gali išeiti su klubu, kad pamatytų kai kuriuos dalykus, kurių gali nepasiūlyti įprastų kelionių metu. Kituose pasaulio regionuose klubus gali būti sunkiau rasti, o žmonės, besidomintys vaikščiojimu kalnuose, gali norėti pradėti savo.
Kaip ir kitų mankštos formų atveju, prieš einant į kalną gali būti gera idėja pasitarti su gydytoju. Gydytojas gali rekomenduoti žmonėms laikytis saikingų takų dėl sveikatos. Be to, patartina visada vaikščioti su bičiuliu. Nelaimės atveju draugas gali suteikti pagalbą arba prireikus kreiptis pagalbos. Taip pat rekomenduojama palikti informaciją apie planuojamą pėsčiųjų maršrutą ir laiką, reikalingą jam įveikti, kad draugai ir šeimos nariai žinotų, nuo ko pradėti ieškoti, jei žmonės negrįžta.